Slide 1

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 2

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 3

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 4

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 5

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 6

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 7

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 8

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 9

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 10

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 11

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 12

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 13

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 14

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 15

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 16

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 17

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 18

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 19

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 20

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 21

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 22

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 23

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 24

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 25

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 26

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 27

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 28

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 29

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 30

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 31

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 32

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 33

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.


Slide 34

UŽGAVĖNĖS

Žiema, žiema, bėk iš kiemo!
Jei nebėgsi, išvarysim,
Su botagais išbaidysim!

UŽGAVĖNIŲ
KAUKĖS

• Po Lietuvos krikšto, prieš 600 metų, Užgavėnėse sutinkami
Kanapinis ir Lašininis. Jų pirmtakai yra meška ir briedis.
Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o Lašininis – žiemą, mėsėdą,
laiką, kada galima valgyti mėsą.
• Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Gavėnu, Kotre. Ji
klibikščiuoja bei švaistosi kočėlais – taip nori parodyti, kokia
yra pikta, kaip nenori įleisti pavasario. Vienur Morė
deginama, kitur rogėmis nuleidžiama nuo kalno ar skandinama
eketėje.
• Kai žmonės ėmė ne tik medžioti, bet ir žemę dirbti,
atsirado ožio, avino kaukės.
• „Žydai", „čigonai", „vengrai", „arkliai", „ožiai", „gervės",
„velniai", „raganos", „giltinės"...
• Kodėl kai kurios kaukės yra baisios?
Todėl, kad jos vaizduoja mirusiuosius, kito pasaulio
gyventojus. Senovėje mirusiuosius labai gerbdavo, klausdavo
jų patarimo, bet ir prisibijodavo.

UŽGAVĖNIŲ
ŽAIDIMAI

Vai du bernai ožį pjovė.
Ožį pjovė. Ožį pjovė.
Bus du skvernai ir rankovė.
Ir rankovė. Cha-cha-cha!
Vai du bernai ožį lupo.
Ožį lupo. Ožį lupo.
Girių varnai juos užklupo.
Juos užklupo. Cha-cha-cha!

Vai dvi mergi gaidį pešė.
Gaidį pešė. Gaidį pešė.
– Vai ar sergi? – manęs prašė.
Manęs prašė. Cha-cha-cha!
Vai dvi mergi vaikio laukė.
Vaikio laukė. Vaikio laukė.
Tas „Ko verki?“dainą traukė.
Dainą traukė. Cha-cha-cha!

Gaidžių peštynės
Viduryje nubrėžiamas ratas (ar dedamas
lankas). Į jį atsistoja du vaikai. Kiekvienas turi
stovėti ant vienos kojos, o kitą sulenkęs, kaip
gaidelis. Stovėdami tokia poza turi išstumti
vienas kitą iš už rato ribų.
Grumtynės maišais
Šis žaidimas tradiciškai žaidžiamas per
Užgavėnes. Pastatomos dvi malkų trinkos. Ant
jų užsilipa po vieną vaikiną su miltų ar šieno
prikištais maišais. Užduotis – pargriauti
priešininką mušant maišu.

• PER UŽGAVĖNES ŽMONĖS DAUG
SUPDAVOSI IR VAŽINĖJOSI ROGĖMIS,
ROGUTĖMIS, GELDOMIS IR KITKUO.
VAŽINĖJO SENI IR JAUNI. ARKLIUS
GERESNIUS PASIKINKYDAVO IR
IŠPUOŠDAVO: IŠ KARČIŲ SUPINDAVO
KASAS, ĮRIŠDAVO KASPINŲ, ANT KAKLŲ
PAKABINDAVO VARPELIUS. YPAČ MĖGO
VAŽINĖTIS VAIKAI. VAŽINĖDAVO
RĖKAUDAMI, TRIUKŠMAUDAMI,
DAINUODAMI, LAISTYDAMIESI
VANDENIU. BUVO BŪTINA LANKYTI
KAIMYNUS, KRĖSTI JUOKUS IR PATIEMS
JUOKTIS.

Ką turėtų mokėti
norintys per
Užgavėnes aplankyti
kaimynus?

• Ateiti su gražiais palinkėjimais.
• Pagalvoti, ką pasakys, kaip prisistatys, kad
būtų smagu, žaisminga, juokinga ir
prasminga. Galima sukurti pokalbių tarp
personažų, kuriuos vaidinsite. Juk šventės
skirtos tam, kad žmonės geriau gyventų,
sutartų su gamta ir vieni su kitais.
• Reikia įdomių kaukių. Labai nuobodu
žiūrėti, kai kas nors užsiriša ryškesnę
skarelę, pasiima mamos karolius – ir jau
čigonė. Juk galima pasidaryti kaukę iš
popieriaus, prisitaisyti plaukus iš siūlų, dar
ką prilipdyti, nupiešti.

Spėjimai ir
burtai

•Jei Užgavėnių dieną saulėta - pavasarį reikia anksti sėti.
•Jei Užgavėnių dieną sulauki kritulių - tais metai gerai augs
javai, nežiūrint kur juos pasėsi, linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes sausa - laukia sausas pavasaris, bet
sėjos metu reikia būti atsargiam.

•Jei sniege gerai pasivoliosi - linai gerai derės.
•Jei per Užgavėnes pamindysi savo kepurę – tais metais
baravykai kepurės dydžio dygs.

•Jei šią dieną ant bičių avilio vandens paliesi, bičių spiečius
nepabėgs nepastebėtas ir medaus tais metais bus kaip
vandens.
•Kas Užgavėnių rytą anksčiau krosnį užsikurs pusryčiams virti,
tas pirmiau už kitus rugius nupjaus.

• Per Užgavėnes, kaip ir per Kūčias merginos
skaičiuodavo parsineštas iš lauko malkas,
apkabindavo tvorą ir skaičiuodavo jos kuolus.
Jei suskaičiuodavo porinį skaičių, tai reiškė –
kad šiemet ras porą, ištekės.
• Klausėsi, kuriame gale šunys loja – iš ten
būsimas jaunikis atvažiuos.
• Buvo manoma, kad šią dieną reikia gerai
pasivolioti sniege, tuomet didesnė tikimybė
susirasti porą.

UŽGAVĖNIŲ
VALGIAI

• SENOSIOS UŽGAVĖNĖS TĘSDAVOSI
SAVAITĘ. BUVO NUSISTOVĖJUSI TAM
TIKRA VALGYMO, UŽSIGAVĖJIMO TVARKA.
• UŽGAVĖNES ŠVĘSTI PRADĖDAVO
KETVIRTADIENĮ. JĮ VADINO „RIEBUSIS
KETVERGAS“ IR VALGYDAVO KETURIS
KARTUS. „RIEBŲJĮ PENKTADIENĮ“ SENIAU
MĖSOS NEDUODAVO, NES PASNINKO
DIENA, BET VALGĖ KIAUŠINIUS, SVIESTĄ,
PIENIŠKUS PATIEKALUS PENKIS KARTUS
PER DIENĄ. „RIEBŲJĮ ŠEŠTADIENĮ“ –
ŠEŠIS KARTUS, „RIEBŲJĮ SEKMADIENĮ“ –
SEPTYNIS KARTUS, „RIEBŲJĮ PIRMADIENĮ“
– AŠTUONIS KARTUS, O PASKUTINIĄJĄ
UŽGAVĖNIŲ DIENĄ – „RIEBŲJĮ
ANTRADIENĮ“ – DEVYNIS KARTUS.
VALGYDAVO DAUGIAUSIAI RIEBIUS
MĖSIŠKUS PATIEKALUS.

• BLYNAI:
Šeimininkė gelbstisi iš nemalonios situacijos, mat
sekmadienį valgoma 3, pirmadienį – 6, o
antradienį, per Užgavėnes, – net 9 kartus. To
paties patiekalo nepatieksi – reikia ruošti vis ką
nors kita. O čia dar užgriūva visas būrys
persirengėlių! Ką šeimininkė darys – paprasčiausia
iškepti blynų.
• ŠIUPINYS:
Tradicinis Užgavėnių patiekalas (sriuba) su kiaulės
uodega. Uodega simbolizuoja, kad baigėsi
mėsėdas. Liko tik uodega. Į norimą vandens kiekį
dėti šviežių smulkiai supjaustytų kopūstų, bulvių,
išmirkytų žirnių, pupų, kanapių (produktų kiekis
nustatomas pagal norimą sriubos tirštumą) ir
virti. Baigiant virti pagal skonį berti druskos,
prieskonių. Lašinius paspirginti, įpjauti svogūno,
pakepinti, supilti į sriubą ir užbalinti grietine.
Šiupinys valgomas su duona.

• SPURGOS:
Raugintos arba neraugintos gerųjų
miltų tešlos bandelės, virtos taukuose.
• ŠALTIENA:
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda
iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam
reikalui paliktų nuo kalėdinių
skerstuvių.

PELENŲ DIENA

PIRMOJI PO UŽGAVĖNIŲ
DIENA, TREČIADIENIS,
VADINAMA PELENŲ
DIENA ARBA PELENIJA.
KIEK UŽGAVĖNĖS
TRIUKŠMINGOS, TIEK
PELENIJA RAMI.