Slide 1

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 2

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 3

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 4

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 5

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 6

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 7

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 8

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 9

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 10

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 11

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA


Slide 12

KAS BE RANKŲ
NAMUS
PASTATO?

Gandras

Tai mūsų nacionalinis
paukštis. Jis didelis, stovinčio aukštis apie 70 cm.
Išskleistų sparnų plotis – 2
metrai. Gandras visas baltas, juodos tik sparnų plunksnos. Snapas ir kojos raudoni. Lizdus suka sodybose ar prie jų, pakelėse.
Dažnai pagrindą lizdui įrengia žmonės.

Patelė kasmet padeda po
3-5 baltus kiaušinius. Po
mėnesio iš jų išsirita balti
pūkuoti gandriukai. Gandrai lesa įvairų maistą,
daugiausia – vabzdžius,
peles, pelėnus, rečiau varles. Gandrai – migruojantys paukščiai.

Pelėda
smaili. Snapas trumpas, bet
stiprus, riestas, aštriu galu.
Lietuvoje sutinkamos 12 rūšių pelėdos. Didžiausia – didysis apuokas (1,5 kg, 1,7
m). Mažiausia žvirblinė pelėPelėda – naktinė medžio- da (50-60g).
toja. Nors gerai mato šviesoje, dieną paprastai ilsisi.
Pelėdų didelės akys, ji puikiai mato naktį. Tačiau medžioti ir orientuotis labiau
padeda ne akys, o ausys.
Pelėdų nagai ilgi ir labai

Genys
remiasi į medį. Tvirtas ir
snapas – patogus kapoti
medį ieškant maisto, juo
Lietuvoje gyvena 9 rūšių genys medyje išsikerta dregeniai. Jie skiriasi dydžiu, vę (uoksą). Genys kasmet
spalva, tačiau visų įpro- kala naują drevę, o senąją
čiai vienodi. Genių kojy- palieka kitiems paukščiams.
tės trumpos, tad žeme jie Genių maistas – vabzdžiai.

tik šoliuoja, o medžiais kopinėja labai vikriai. Nagai
kibūs, uodega tvirta, ja
paukštis tupėdamas

Vieversys
žemėje, ją iškloja žolių stiebeliais ir šaknelėm. Pavasarį
ir rudenį vieversiai lesa sėkTai pavasario pranašas, las, želmenis, o vasarą gaumums labai artimas pau- do vabzdžius. Lietuvoje dar
kštis. Dirvinis vieversys gyvena, bet yra reti raguotieji
gyvena dirbamuose lau- ir kuoduotieji vieversiai.
kuose, dirvonuose. Į Lietuvą vieversiai parskrenda vieni pirmųjų, kovo
pradžioje. Vieversys lizdą
įsirengia duobutėje

Gulbė
Gulbė – didelis baltaplunksnis paukštis. Jos kojos
trumpos, o kaklas ilgas.
Kojų pirštai sujungti plėve. Gulbė gerai plaukia,
bet nenardo. Gulbė gyvena ežeruose, upių deltose, tvenkiniuose, pelkių
šlapynėse. Gulbės minta
tik augalais. Vandenyje
jos skabo švendrių viršūnėles, traiško stiebus.
Jais maitina jauniklius.

Lietuvoje sutinkamos trys
gulbių rūšys: nebylė, giesmininkė ir mažoji. Gulbės
lizdus įsirengia nendryne.
Lizdą sukrauna iš vandeny
rastų augalų. Toks lizdas
yra 1,5 m skersmens, plūduriuoja ant vandens ir gali
išlaikyti žmogų.

Gervė
Gervė šiek tiek didesnė
už baltąjį gandrą, grakšti,
jos plunksnos pilkos, tik
sparnų galai ir pagurklis
bei sprandas juodi. Pakaušyje matyti nedidelis
ryškiai raudonas plikos
odos lopelis. Parskrenda
kovo mėn. Gervės lesa
grūdus, augalus, ūglius,
uogas, vabzdžius, vorus,
moliuskus, varles, peles.

Kregždė

Lietuvoje gyvena 3 rūšių
kregždės: šelmininė, langinė ir urvinė. Jų visų nugara tamsi, pilvelis baltas
ar šviesus. Kregždžių kojos trumpos, nepritaikytos
vaikščioti žeme. Lizdus
lipdo iš žemės, kurią sumaišo su seilėmis.

Kregždžių maistas – skraidantys vabzdžiai. Todėl į
Lietuvą jos parskrenda vėlai
– balandžio gale ar net gegužės viduryje, kai atsiranda
vabzdžių.

Paukščiai
• Šiltakraujai gyvūnai.
• Jie skraido, pasidengę plunksnomis, deda
kiaušinius, dažniausiai patys juos peri.
• Uodega – lyg vairas. Plunksnos juos saugo
nuo šalčio, karščio, sužeidimų.
• Kojos su keturiais pirštais, kai kurių paukščių
pirštai sujungti plėvele.
• Snapas tvirtas. Juo ima maistą, kedena sau
plunksnas, ginasi ir stato lizdus.

1

8

6

3

9
4

7

2
5

PASITIKRINK
3. KREGŽDĖ
1. GANDRAS
6. ŽVIRBLIS
8. PELĖDA

5. GULBĖ
2. VIEVERSYS
4. GERVĖ
7. GENYS
9. VARNA