Transcript Pranci*kus Smuglevi*ius

Įžymiausias klasicizmo dailininkas
Lietuvoje.
Religinė tapyba Senojo ir Naujojo testamentų
siužetais, šventųjų paveikslai, istorinio, mitologinio,
alegorinio ir portretinio žanro kūriniai.
Be to jis savo darbuose įamžino Vilniaus architektūros
paminklus, svarbiausius LDK istorijos įvykius,
kasdieninio žmonių gyvenimo, buities scenas.
Jo herojai didingi, tvirti, susikaupę ir ryžtingi. Daug dėmesio Italijoje
Smuglevičius skyrė ir gamtos, ypač kraštovaizdžio studijoms. Jo peizažams
būdingas gamtos nuotaikų perteikimas, romantiškas dramatizmas.
Smuglevičius nutapė keletą paveikslų vyskupo Masalskio Verkių rūmams.
Piešė nykstančius Vilniaus architektūrinius ir istorinius paminklus.
Sukūrė ištisą ciklą gimtojo krašto istorijos tema. Iš dviejų šimtų šio ciklo
piešinių išliko vos keletas. Smuglevičiaus pagrindinė meninė priemonė –
plastiškumas. Šiuo atžvilgiu jo darbai artimi kitų klasicistų kūrybai. Figūrų
formose matomi antikinės skulptūros studijų pėdsakai.
Gimė 1745 m. sausio 6 d. Varšuvoje, iš Žemaitijos kilusio tapytojo Luko
Smuglevičiaus (1709-1780) šeimoje. Dailės amato mokėsi pas tėvą, bei
tapytojo Simono Čechavičiaus (1689-1775) dirbtuvėje. Nuo 1763 m.
studijavo Romoje. Bendraudavo su švietėjiško klasicizmo teoretiku Johanu
Joakimu Vinkelmanu ir kitomis įžymybėmis. Romoje P. Smuglevičius
susiformavo ir išgarsėjo kaip vienas pirmųjų XVIII a. klasicizmo stiliaus
kūrėjų Europoje.
Nuo 1795 m. iki mirties 1807 m. P. Smuglevičius gyveno Vilniuje. 1797-1807
vadovavo Piešimo ir tapybos katedrai Vilniaus universitete.