Transcript Document
TEMA: „Šviesos banginės savybės, apibendrinimas“ Fizika: 10 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Šviesos dispersija Elektromagnetinių bangų skalė Spektrai Šviesos interferencija Šviesos difrakcija Difrakcijos uždavinys Difrakcijos bandymas Klausimų testas Naudota literatūra Baltos šviesos skaidymasis į spektrą, vadinamas šviesos dispersija. Balta šviesa yra sudėtinė ir praėjusi prizmę suskyla į 7 skirtingas spalvas įrodė – Izaokas Niutonas. o Balta šviesa suskyla į spektrą. Spinduliai lūžta nevienodai. Surinkus spektro spindulius į vieną, vėl gautume baltą šviesą. Apvaliadugnę kolbą pripilkime vandens ir, laikydami ją įvairiame aukštyje, žiūrėkime į vandenį iš apačios. Matysime gražias vaivorykštės spalvas. Visos elektromagnetinės bangos sudėtos į vieną eilę pagal dažnį arba ilgį yra vadinamos elektromagnetinių bangų skale. Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus per prizmę, vadinama spektru. Išspinduliavimo Sugerties Išspinduliavimo spektrų rūšys: Linijinis Ištisinis Juostinis Ištisinis spektras yra kietų kūnų, skysčių ir dujų spektras. Šiam spektrui būdingas tolygus perėjimas nuo vienų dažnio bangų prie kitų. Molekulinių dujų skleidžiamų spindulių spektras yra juostinis. Juostinį spektrą sudaro atskiros spalvotos juostos, perskirtos tamsiu tarpu. Linijinį spektrą sudaro atskiros siauros spalvotos linijos, kurias vieną nuo kito atskiria plačios tamsios juostos. Dviejų ar kelių koherentinių bangų sudėtis yra vadinama bangų interferencija. Interferencijos maksimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus lyginiam pusbangių skaičiui. (λ – šviesos bangos ilgis) Interferencijos minimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus nelyginiam pusbangių skaičiui. (λ – šviesos bangos ilgis) Bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, užlinkimas už kliūties. Vyksta, kai bangos sutinka bet kokios formos ir matmenų kliūtis. Šviesos difrakciją padeda tirti prietaisas – difrakcijos gardelė Formulė bangos ilgiui apskaičiuoti: λ= d/k· sin φ = m λ= bangos ilgis d – gardelės periodas k – spektrų eilė sin φ - gama Priartinkime nykštį prie smiliaus, palikdami nedidelį tarpelį .Tarp pirštų atsiranda tamsus ruoželis. Tai ne kas kita, kaip interferencinis vaizdas, susidaręs dėl difrakcijos šviesai einant pro siaurą plyšelį tarp pirštų. 1. Į kiek spalvų suskyla balta šviesa? Ir kokios jos ? Skyla į septynias spalvas. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė 2. Kas įrodė, kad balta šviesa suskyla į spektrą? Izaokas Niutonas 3. Kokia spalva lūžta labiausiai? Violetinė 4. Ką vadiname spektru? Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus prizmę. 5. Kokios yra spektrų rūšys? Išspinduliavimo, sugerties Vadovėlis ,,Fizika 10“ Vikipedija Fotonas. Austėja Armonaitė 7 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė Įvadinė dalis Šviesos šaltiniai Šešėliai Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai Šviesos atspindžio reiškinys Šviesos lūžimo reiškinys Šviesos spektras Užduotys Naudota literatūra Šviesos reiškiniai lydi mus kasdien, su jais susiduriame kiekviename savo žingsnyje, todėl šie reiškiniai yra nepeprastai svarbūs žmogaus gyvenime. Psichologai teigia, kad šviesa daro netgi įtaką žmogaus charakteriui: pietiečiai linksmi, labiau atsipalaidavę, nes gauna daug saulės spindulių, o šiauriečiai – santūresni, uždaresni, nes saulę regi rečiau. Visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais. Jie skirstomi į dvi rūšis: gamtinius ir dirbtinius. Gamtiniai šviesos šaltiniai yra Saulė, žvaigždės, žaibas, įvairūs šviečiantys vabzdžiai ir augalai, dirbtiniai — visokiausios lempos, laužo ar žvakės liepsna ir panašiai. Kad įvairūs kūnai būtų matomi, jie turi būti apšviesti šviesos šaltinių. Tačiau vien šviesos tam neužtenka — ji dar turi pakliūti į mūsų akis. Apšvietimui Reklamai Informacijai perduoti (švyturiai, šviesoforai, automobilių posūkių lempos) Šviesos šaltiniai skleidžia šviesą visomis kryptimis tiesiomis linijomis. Tačiau šviesa gali sklisti ir viena, norima kryptimi. Susiaurinę šviesos pluoštą, matome šviesos spindulį. Šviesos spindulys - tiesi linija, kuria sklinda šviesa. Šviesos spinduliai yra ne kas kita, kaip apšviestos dulkelės kambaryje, vandens lašeliai ūkanotame miške. Ten kur yra šviesa, susidaro šešėliai. Šešėlio esmę fizikoje galima nusakyti paprastai — tai už apšviesto neskaidraus kūno susidariusi neapšviesta erdvė. Seniau kol dar nebuvo išrasti laikrodžiai, žmonės pagal šešėlius matuodavo laiką. Taip pat vykdavo įvairūs šešėlių teatrai, būdavo piešiami siluetai. Šešėlių teatras Silueto piešimas Laiko matavimas Kūnai kurie praleidžia šviesą, vadinami skaidriaisiais. Patys jie nematomi, tačiau pro juos aiškiai matyti kiti kūnai, jų spalvos. Skaidrūs kūnai yra stiklas, tyras vanduo, ledas.Tačiau absoliučiai skaidrių kūnų nėra. Užvis skaidriausias yra oras. Visi matomi kūnai yra neskaidrūs, nes jie ne praleidžia, o atspindi krintančią į juos šviesą, nors dalį jos ir sugeria. Neskaidrūs kūnai yra popierius, oda, medis, metalai, akmenys, plytos, daugelis audinių ir t.t. Šviesą skleidžiantys gamtiniai ir dirbtiniai šaltiniai, pasiekę mūsų akis, sukelia jose šviesos pojūtį. Toks pat pojūtis mus apima ir žiūrint į tokius daiktus, kurie patys nešviečia. Tik šiuo atveju, kaip žinome, mūsų akis pasiekia tų daiktų atspindėta šviesa. Paprastai suvokti šviesos atspindžio reiškinį padeda šviesos atspindžio dėsnis: Krintantysis spindulys, atsispindėjęs spindulys ir statmuo yra vienoje plokštumoje; Spindulio atspindžio kampas lygus to spindulio kritimo kampui. Šviesos spinduliui būdinga apgręžiamumo savybė Optinis diskas padeda ištirti šviesos atspindžio dėsnį. Šviesos lūžimas — tai šviesos spindulio perėjimas iš vienos terpės į kitą. Spindulys pereidamas iš vienos terpės į kitą, keičia kryptį t.y. lūžta. Terpė — tai medžiaga kuria sklinda šviesa. Kritimo spindulys, statmuo ir lūžio spindulys yra vienoje plokštumoje; Kritimo kampas visada didesnis už lūžio kampą; Šviesos lūžiui būdinga apgręžiamumo savybė. Optinis diskas padeda tirti šviesos lūžimo dėsnį, tačiau jame įtaisytas ne veidrodis, o stiklinė plokštelė. Baltos šviesos skaidymasis į spalvotus pluoštus yra vadinamas šviesos spektru. Balta spalva suskyla į 7 spalvotus pluoštus: raudona orandžinė geltona žalia žydra mėlyna violetinė Spalvų rūšys: 1. • • • 2. • • • 3. • • • Į kokias rūšis skirstomi šviesos šaltiniai? Į šviesius ir tamsius Į gamtinius ir dirbtinius Į judančius ir nejudančius Ką žmonės anksčiau matuodavo pagal šešėlius? Ūgį Svorį Laiką Kuris iš šių kūnų pats skaidriausias? Oras Lapas Ledas 4. • • • 5. • • • 6. • • • Kada spindulys lūžta, kai pereina? Vandenį Prizmę Terpę Kokia spalva šviesos spektre lūžta mažiausiai? Žalia Raudona Geltona Kas yra prizmė? Stiklinė, neerdvinė figūra Erdvinė, nestiklinė figūra Stiklinė, erdvinė figūra Vladas Valentinavičius Fizika 7 klasė http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0e%C5 %A1%C4%97lis http://www.fizika.lm.lt/content/view/772/6 9/