Kaip vaizduojamas žmogus XVI –XVIII a. lietuvių literatūroje ?

Download Report

Transcript Kaip vaizduojamas žmogus XVI –XVIII a. lietuvių literatūroje ?

Kaip vaizduojamas
žmogus XVI –XVIII a.
lietuvių literatūroje ?
Autoriai pasirinkti:
J. Radvanas, M. K. Sarbievijus, K.
Donelaitis
Kaip kas nors gali būti vaizduojamas?
Skiriama jam daug dėmesio.
Yra išaukštinamas, šlovinamas.
Įrodinėjama, kad jis yra išskirtinis.
Panegiriškai vaizduojamas.
Kuriamas idealus žmogaus paveikslas.
Žavimasi jo gyvenimo būdu.
Kaip kas nors gali būti vaizduojamas?
Satyriškai vaizduojamos žmogaus ydos.
Pašiepiamas žmogaus gyvenimo būdas.
Baisimasi kokiais nors jo poelgiais.
Kuriamas menko, niekingo žmogaus portretas.
Kaip kas nors gali būti vaizduojamas?
Apie žmogų kalbama pakiliai didinga lotynų kalba.
Apie žmogų kalbama paprasta lietuvių kalba.
Žmogaus charakterį atskleidžia jo poelgiai ir kalba.
Žmogaus paveikslą padeda kurti aplinka.
Apie žmogų sužinoma iš kitų žmonių.
Kaip kūrinyje vaizduojamas žmogus?
Aprašoma jo išvaizda.
Atskleidžiamas vidinis pasaulis.
Apie veikėjo būdą daug ką pasako gyvenamoji aplinka ir laikas.
Apie save žmogus pasakoja pats.
Apie žmogų pasakoja kiti žmonės.
Kaip J. Radvanas „Radviliadoje“
vaizduoja žmogų?
Apie
žmogų kalbama
didinga
Poetas
panegiriškai
vaizduoja Radvilą
Rudąjį.
lotynų kalba. Apie jį net
Radvila
Rudasis Ulos mūšyje
nugali Maskvos
valstybės
sukuriamas
herojinis
epas.
caro Ivano Rūsčiojo kariuomenę, susiruošusią pulti
Pasakojamas Radvilos Rudojo
Vilnių.
Išaukštinamos
ir Radvilos
asmeninės
gyvenimas
nuoRudojo
gimimo
ikisavybės:
tarnavimas tėvynei, paklusnumas, pagarba protėviams...
mirties.
Šlovinamas talentingiausias karvedys Lietuvos istorijoje.
J. Radvanas heroizuoja Radvilų giminę
kaip pajėgią apginti Lietuvos garbę.
Kaip M. K. Sarbievijus vaizduoja žmogų savo
odėse „Telefui Likui“ ir „Publijui Memijui“?
Žmogų vaizduoja išryškindamas jo dorybes arba ydas.
Žmogaus savijautą odėje „Telefui Likui“ įvardija įvaizdžiais/
konceptais.
Kontrastais nusakomas žmogaus gyvenimo
nepastovumas, laikinumas.
Gretinamas gamtos ir žmogaus gyvenimas.
Kaip K. Donelaitis vaizduoja žmogų
savo poemoje „Metai“?
Donelaitis aprašo žmonių buitį, darbus ir papročius skirtingais
metų laikais.
Apie žmogų kalba paprasta
Poetas būrus ragina mokytis iš gamtos.
lietuvių
kalba.
Apie
Pasakotojas išaukština valstiečių dorybes.
baudžiauninkus
net
parašo
Poetas piktinasi tais žmonėmis, kurie niekina Dievą savo
blogais poelgiais.
epinę
poemą.
Pasakotojas filosofiškai apmąsto lietuvių gyvenimą.
Poetas pabrėžia darbo vertę žmogui.
Aspektų pavyzdžiai
• J. Radvano lotyniškai parašytoje poemoje
„Radviliada“ panegiriškai pristatomas
kunigaikštis Radvila Rudasis.
• M. K. Sarbievijaus barokinėse odėse „Telefui
Likui“ ir „Publijui Memijui“ piešiamas lemčiai
atsidavusio žmogaus paveikslas.
• K. Donelaičio poemoje „Metai“ aprašoma
žmogaus buitis, darbai, papročiai, santykiai su
ponais ir kitataučiais.
Ar tinkami tokie aspektai? Kodėl?
• Jonas Radvanas „Radviliadoje“ pasakoja apie
didingą Lietuvos gamtą.
• M.K. Sarbievijus parašė odę „Telefui Likui“.
• K. Donelaičio „Metuose“ vaizduojami darbštūs
būrai.
• Baroko amžiuje gyveno M. K. Sarbievijus iš
Sarbievo kaimo.
• M. K. Sarbievijus savo kūryboje teigia, kad
žmogaus gyvenimas priklauso nuo likimo įnorių.
Dar kartą apie įžangą...
• Įžangoje turi būti pažadas – pagrindinė
mintis.
Pavyzdžiui:
• J. Radvanas „Radviliadoje“ išaukština
žmogų, papasakodamas apie jo
žygdarbius, K. Donelaitis – pateikdamas
vaizdų iš žmogaus kasdienybės.
Dar kartą apie įžangą...
Pavyzdžiui:
•M. K. Sarbievijus vaizduoja žmogų kaip
menką ir niekingą būtybę, o J. Radvanas,
priešingai, kaip didingą ir talentingą
asmenybę.
Pavyzdžiui:
•M. K. Sarbievijus ir K. Donelaitis panašiai
vaizdavo žmogų, kalbėdami apie jo
dorybes.
Įžanga
Beveik kiekviename literatūros kūrinyje yra
pasakojama apie žmogų. Žmogaus paveikslas gali
būti kuriamas įvairiai: pristatant jo gyvenamąją
aplinką ir laiką, piešiant jo portretą, parodant jo
poelgius ar atskleidžiant vidinį pasaulį. Skirtingų
laikotarpių kūriniuose žmogaus vaizdavimo būdai
beveik nesikeičia. Štai J. Radvanas „Radviliadoje“
išaukština žmogų, papasakodamas apie jo
žygdarbius, K. Donelaitis – pateikdamas vaizdų iš
žmogaus kasdienybės. /55 ž.