Transcript Giluminio įsivertinimo 2013-2014 m.m. ataskaita

Giluminio vidaus kokybės
įsivertinimo
ataskaita
Ataskaitą parengė VKĮ grupė
2014
•
•
•
Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas yra sistemingas veiklos
naudingumo ir rezultatų tyrimas. Įsivertinimo procesas tiesiogiai
susijęs su veiklos gerinimu.
2013 metais lapkričio- gruodžio mėnesį atlikome platųjį
gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimą. Jis atliktas vadovaujantis
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. kovo
30 d.įsakymu Nr. ISAK-607 patvirtintomis Bendrojo lavinimo
mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijomis bei
Mokyklų savęs vertinimo instrumentais ir jų naudojimo
rekomendacijomis.
Atsižvelgdami į gautus rodiklių įvertinimus ir gimnazijos
vertybes, nusprendėme, kad ATVIRAS, PILIETIŠKAS,
KŪRYBINGAS IR ATSAKINGAS žmogus gali išaugti tik tokioje
aplinkoje, kurioje geri visų bendruomenės narių santykiai, geras
klasės mikroklimatas, paisoma elgesio normų, gerbiamos
tradicijos, skatinamas pageidautinas elgesys, bendruomenės
nariai didžiuojasi savo gimnazija.
• Įvertinimui atlikti pasinaudojome Nacionalinės mokyklų
vertinimo agentūros teikiama nemokama paslauga –
interneto platforma- ,, IQES online Lietuva“
• Įsivertinimą atliko darbo grupė:
• 1 Ramutė Gurinskienė – direktoriaus pavaduotoja
ugdymui- grupės vadovas
• 2. Aldona Plečkaitienė – fizikos ir matematikos vyresnioji
mokytoja
• 3. Vilija Mikulskytė – istorijos vyresnioji mokytoja
• 4. Vilma Baranauskienė – anglų kalbos vyresnioji
mokytoja
• 5. Saulius Ringys – pradinių klasių vyresnysis mokytojas
Proceso aprašymas
Atlikdami giluminį įsivertinimą, išskyrėme keletą etapų:
1. Pasirengimas įsivertinti;
2. Pasirinktų veiklos rodiklių giluminis nagrinėjimas ir
įsivertinimas;
3. Atsiskaitymas apie atliktas vertinimo procedūras ir
informavimas apie gautas išvadas;
4. Rezultatų panaudojimas ugdymo veiklai tobulinti ir
planuoti.
Sritis, temos,
veiklos rodikliai
1 sritis. Gimnazijos kultūra.
1.1 Etosas
1.1.1 Vertybės, elgesio normos, principai
1.1.4 Bendruomenės santykiai
1.1.6 Klasių mikroklimatas
1.3 Tvarka
1.3.2 Pageidaujamo elgesio skatinimas
Taikyti
metodai (1)
1. Dokumentų analizė
(metodinės tarybos ir
metodinių grupių planai, mokinių drausmės lapai, mokinių
elgesio taisyklės, vidaus darbo tvarkos taisyklės, gimnazijos
nuostatai, mokinių pasiekimai konkursuose, projektuose ir
kt., mokytojų tarybos ir gimnazijos tarybos posėdžių
protokolai, VGK dokumentai);
Taikyti metodai (2)
2. Anketinės apklausos IQES sistemoje (5-8 kl., I-III kl.
mokiniai, mokytojai, 4-8 ir I-III kl. mokinių tėvai)
3. Popierinės anketos (4-8 ir I-III kl. mokinių tėvai)
4. Stebėjimas
5. Pokalbiai su psichologu, socialiniu
pedagogu, klasių vadovais,
renginių organizatoriais ir aptarnaujančiu personalu.
1.1.1 VERTYBĖS, elgesio normos, principai (1)
Išvados (mokytojų apklausos rezultatai):
 Mokytojai sąmoningai prisideda prie gimnazijos mikroklimato
puoselėjimo ir gerinimo bei priimtų gimnazijos vertybių įgyvendinimo
 Apie 80% mokytojų mano, kad visi bendruomenės nariai žino gimnazijos
misiją, viziją ir vertybes bei jaučia atsakomybę už jų įgyvendinimą
 Mokytojai mano, kad 90 % bendruomenės narių žino ir laikosi vidaus
darbo tvarkos taisyklių. Deja, gimnazijoje
pasitaiko ir kai kurių taisyklių
pažeidimų. Ne visi laikosi bendrų
susitarimų ir reikalavimų.
 Daugumos bendruomenės narių veikla
grindžiama pozityvumo, nuoseklumo
principais.
1.1.1 VERTYBĖS, elgesio normos, principai (2)
Išvados (mokytojų apklausos rezultatai):
.
 Iš vykstančių gimnazijoje renginių galima teigti, kad kuriama
vidaus gyvenimo kultūra, kuri laiduoja savitą vertybių, normų ir
principų derinį, puoselėjamos bendrosios žmogaus, visuomeninės,
kultūrinės vertybės.
 Vykdoma projektinė veikla, kurioje atsispindi savęs ir charakterio
savybių pažinimas, mokymosi ir
laisvalaikio derinimas, požiūrio į būsimą profesiją ir
karjerą formavimas.
 75 %apklastų mokytojų didžiuojasi dirbdami šioje gimnazijoje.
1.1.1 VERTYBĖS, elgesio normos, principai (3)
Išvados (mokytojų apklausos rezultatai):
 Remiantis apklausos duomenimis galima teigti,
kad gimnazijoje laikomasi elgesio normų, ugdomasis
procesas grindžiamas priimtomis vertybėmis.
1.1.1 VERTYBĖS, elgesio normos, principai (4)
Išvados (mokinių apklausos rezultatai):
74% apklaustų mokinių žino, kokios yra gimnazijos vertybės ir jas puoselėja.
86% teigia, kad prie įvaizdžio formavimo prisideda renginiai. 72% kalba apie
gimnaziją su tėvais, draugais, pažįstamais. Gimnazijos tinklalapis tenkina 84%
mokinių.
73% mokinių noriai dalyvauja konkursuose, projektuose.
Apie 90% apklaustų mokinių moka įvertinti savo poelgius ir geba
prisiimti atsakomybę. Dalis mokinių mano, kad jų nuomonė
gimnazijoje yra svarbi, 41 procentas mano , kad jie yra
draugiški, padeda vieni kitiems
Didesnė mokinių dalis (75%) teigia, kad mokinio taisyklės
jiems yra aiškios, suprantamos ir privalomos visiems
mokiniams ir žino, kokios skiriamos nuobaudos už jų
pažeidimus. Dauguma mokinių mano, kad jais rūpinamasi,
vyrauja teigiamas požiūris į mokymąsi.
Tačiau tik pusė mokinių ( 51%) teigia, kad mokiniai
laikosi šių taisyklių. Mokiniai žino saugaus ir
kultūringo elgesio reikalavimus, bet ne visada jų laikosi.
1.1.1 VERTYBĖS, elgesio normos, principai (5)
Išvados (mokinių tėvų apklausos rezultatai):
 80% apklaustų tėvų teigė, kad gimnazijoje yra visiems gerai žinomos ir
privalomos taisyklės, kurios palengvina bendruomenės gyvenimą.
Dauguma tėvų teigė, jog gimnazijos taisyklės jiems aiškios ir kad
gimnazija jauki. Didžioji dalis tėvų mano, kad jų vaikai gimnazijoje saugūs,
tačiau tėvams nepakanka informacijos apie vaiko elgesį mokykloje.
 Tėvai pripažįsta, kad retai įsitraukia į mokyklos
gyvenimą, o ypač į įvairių renginių organizavimą;
 78% tėvų teigė, kad gimnazijoje mokiniai yra
ugdomi atsižvelgiant į jų galimybes, jiems
keliami reikalavimai nėra nei pernelyg dideli,
nei pernelyg maži. 16 procentų tėvų teigia, kad
jų vaikus vargina per didelis mokymosi krūvis.
Gimnazija rūpinasi tėvų įtraukimu į bendruomenės
gyvenimą.
1.1.1 VERTYBĖS, elgesio normos, principai (6)
Rekomendacijos
1. Mokytojai, klasių vadovai turėtų padėti mokiniams išsiaiškinti,
kas yra vertybė ir kuo ji skiriasi nuo taisyklės, paskatinti mokinius
puoselėti gimnazijos priimtas vertybes ir jomis vadovautis;
2. Klasių vadovai turėtų priminti auklėtiniams „Mokinių elgesio
taisykles“ ir jų laikymąsi įvairiose vietos
3. Visų bendruomenės narių
pastangomis sukurti tokią vidaus
gyvenimo kultūrą , kuri optimaliai
tenkintų visų bendruomenės
narių poreikius.
1.1.4 Bendruomenės santykiai (1)
išvados (mokytojų apklausos duomenys):
Gimnazijos veikla grindžiama daugumos bendruomenės narių dalykišku
bendravimu ir bendradarbiavimu, tačiau psichologinė atmosfera gimnazijoje
kartais būna įtempta. Gimnazijoje sudaromos mokytojų grupės veiklai planuoti
ir organizuoti. 88% apklaustų mokytojų mano, kad visi mokytojai deramai
įtraukiami į gimnazijos veiklos planavimą ir organizavimą.
Sukaupta medžiaga, patarimais dalijasi 60%
apklausoje dalyvavusių mokytojų.
Beveik visi apklaustieji
mokytojai teigė, kad jie
diskutuoja su kolegomis
ugdymo klausimais, dalijasi darbo
patirtimi. Didžioji dalis (67%
apklaustų mokytojų) teigia, kad
jie mėgsta bendradarbiauti su
kolegomis, rengiant projektus ar
organizuojant kitą veiklą.
1.1.4 Bendruomenės santykiai (2)
išvados (mokytojų apklausos duomenys):
Tik 32% apklaustųjų mokytojų teigia, jog vyrauja atviri, geranoriški santykiai.
Tarp mokytojų dar vyrauja neigiamų ir net įžeidžiančių atsiliepimų - taip mano
apie 10% apklaustųjų. 47 procentai apklaustųjų mokytojų teigia, kad
retkarčiais psichologinė gimnazijos atmosfera būna įtempta. 40 procentų
mokytojų ir 80 procentų apklaustų gimnazijos personalo darbuotojų teigia, kad
tarp bendruomenės narių vyrauja pasitikėjimas
 52% apklaustųjų mokytojų teigia, jog jie negali atvirai ir tiesiai reikšti savo
nuomonės.
57 procentai mokytojų mano, kad klausimus ir
problemas apie gimnazijos kasdienybę galima
atvirai aptarti pokalbiuose ar pasitarimuose, kad
gimnazijoje į klaidas žiūrima kaip į mokymosi
galimybę, kad galima atvirai ir tiesiai įvardinti
problemas, kad priimant sprendimus vertinamos
skirtingos nuomonės.
1.1.4 Bendruomenės santykiai (3)
išvados (mokytojų apklausos duomenys):
• Dažnai aptariami ir teigiama linkme formuojami mokytojų
ir mokinių santykiai – taip teigia 76% apklaustųjų.
24% mano, kad dar įvyksta konfliktų tarp mokinių ir
mokytojų, kurie ne visada sprendžiami geranoriškai,
atsižvelgiant į abi puses.
• 92% mokytojų teigia, kad jie su mokiniais elgiasi geranoriškai
ir pagarbiai.
• Dauguma apklaustų mokytojų teigia, jog jie visada pagiria mokinius, pripažįsta jų
laimėjimus, skatina siekti pažangos ir tobulėti. Jų nuomone, gimnazijoje atsižvelgiama
į mokinių nuomones, pageidavimus, tačiau 28% mokytojų mano, kad dar taip nėra.
Visi mokytojai bendrauja ir bendradarbiauja su mokiniais pamokų metu, mokytojai
visuomet yra pasiruošę suteikti jiems reikalingą pagalbą ir bendradarbiauti, tačiau
mokiniai kartais neįžvelgia būtinybės konsultuotis su mokytoju. Savo ir moksleivių
santykius gerai apibūdina 92% mokytojų. Tačiau konfliktų dažniausiai iškyla dėl
drausmės.
• Palaikyti gerus santykius tarp mokinių, mokytojų ir kitų bendruomenės narių
padeda bendri gimnazijos renginiai, šventės, projektai ir kt.- tam pritaria visi
apklausoje dalyvavę mokytojai. Dauguma apklaustų personalo darbuotojų
teigia, kad juos vargina netinkamas mokinių elgesys
1.1.4 Bendruomenės santykiai (3)
išvados (mokinių apklausos duomenys):
 Gimnazijoje įrengtos stebėjimo kameros padeda užtikrinti geresnį mokinių saugumą.
Jaučiasi saugūs 85% apklaustų mokinių . 39% mokinių nėra pastebėję smurto atvejų
gimnazijoje.
 Tarp mokinio ir mokytojo vyrauja tarpusavio pagarba - teigia 83% apklaustųjų.
 66% teigia, kad rimtai žiūrima į mokinių išsakomas nuomones, kritiką, pasiūlymus.
 Kai kurie mokiniai nesilaiko taisyklių, nori atrodyti,, kieti“ ir kartais trukdo jų laikytis
kitiems. Mokiniai nelabai noriai dalyvauja klasės ir gimnazijos renginiuose, jiems stinga
motyvacijos, pasitikėjimo savo jėgomis, aktyvumo, savarankiškumo, komandinio
darbo įgūdžių.
 Dauguma mokinių teigia, kad savo nuomonę
išsakyti jie gali tik retkarčiais. Didžioji dalis apklaustųjų
teigia, kad mokytojai juos gerbia, 37 procentai nurodo,
kad ne visada mokiniai sulaukia iš mokytojų pagarbos.
Tik nedaugelis mokinių teigė, kad jie sulaukia
įžeidimų iš mokytojų pusės.
1.1.4 Bendruomenės santykiai (4)
išvados (mokinių tėvų apklausos duomenys):
 Gimnazijoje tinkamai puoselėjamos tradicijos ,švenčiamos valstybinės ir mokyklinės
šventės, pažymimos atmintinos dienos, organizuojami konkursai, sportinės varžybos,
vykdomi projektai , tačiau tik 48% apklaustų tėvų teigia, kad jie aktyviai dalyvauja
gimnazijos organizuojamuose renginiuose.
 Dauguma tėvų (79% )teigė, kad mokiniai visuomet turi galimybę dalyvauti mokyklos
(sporto, muzikos, dramos ir kt.) būrelių veikloje.
 69% tėvų teigė, kad jie drauge su gimnazijos bendruomene pažymi laimėjimus ir
pavykusius bendrus projektus. 71% apklaustų tėvų teigia, kad diskusijų metu gali
atvirai ir tiesiai reikšti nuomonę.
 68% tėvų teigia, kad mokytojai elgiasi su mokiniais pagarbiai ir
geranoriškai. Gimnazijoje rimtai žiūrima į tėvų išsakomas nuomones,
kritiką ir pasiūlymus – taip mano 73% tėvų.
 75 procentai tėvų teigia, kad gimnazijoje tarp mokytojų ir
mokinių santykiai yra šilti ir draugiški. Tėvai pozityviai vertina
mokinių ir mokytojų santykius.
1.1.4 Bendruomenės santykiai (5)
(Rekomendacijos)
• Mokytojams siūloma dažniau priminti mokiniams tai, jog mokytojai visuomet
pasiruošę bendravimui, ir padrąsinti mokinius klausti ir prašyti pagalbos, jei to reikia.
• Mokytojai, klasių vadovai turėtų atkreipti didesnį dėmesį į mokinių saugumą, jų
emocinius ir socialinius poreikius.
• Mokytojams rekomenduotina motyvuoti save pozityviai darbo klausimais, padėti vieni
kitiems tobulėti profesinėje srityje, kokybiškiau organizuoti ugdymo procesą.
• Reikėtų išsaugoti tradicijas, kurios skatina mokytojų, moksleivių ir tėvų tarpusavio
bendravimą ir bendradarbiavimą.
• Stiprinant gimnazijos bendruomenę ir gerinant psichologinę atmosferą siūlome
organizuoti pedagogams, personalo darbuotojams bendras išvykas,
ekskursijas ir daugiau bendros veiklos neformalioje
aplinkoje.
• Rekomenduotina administracijai ir mokytojams ieškoti
efektyvesnių ir geranoriškesnių tarpusavio bendravimo
formų.
•
Skatinti įvairių gimnazijos bendruomenės grupių
iniciatyvas. Per projektų veiklas įtraukti
tėvus į gimnazijos veiklą ir renginius.
1.1.6 Klasių mikroklimatas (1)
išvados (mokytojų apklausos duomenys):
•Mokytojų nuomone, klasėse gerą mikroklimatą padeda sukurti pokalbiai su mokiniais,
ekskursijos, kartu su tėvais organizuojami renginiai, laisvas mokinių ir mokytojų
bendravimas, klasės valandėlės, netradicinės pamokos ir kt. Savo santykius su mokiniais
mokytojai vertina įvairiai: pakankamai geri – taip mano 10 %, būna visko: gero ir blogo45 % , šilti ir draugiški santykiai- 45 %. Mokytojų nuomone, gerą mikroklimatą
auklėjamoje klasėje trukdo kurti mokinių uždarumas- taip teigia 30 %, mokinių nenoras
bendrauti - 50%. 20% teigia, kad tam trukdo neišauklėti ir nemandagūs mokiniai.
Mokytojai gerbia ir pasitiki mokiniais ir skatina juos tobulėti, teikia jiems reikalingą
pagalbą - mano 90% mokytojų.
•Dauguma mokytojų teigia, kad gerėja
bendradarbiavimas tarp mokytojų, mokinių, tėvų.
Taisyklių laikymasis teigiamai veikia mikroklimatą,
griežtesnė kontrolė skatina sąžiningiau atlikti
darbą ir daro teigiamą įtaką geriems tarpusavio
santykiams. Daugumoje stebėtų pamokų mokiniai
jautėsi, saugūs, vyravo abipusė pagarba,
laikytasi aiškių susitarimų dėl drausmės ir
tvarkos.
1.1.6 Klasių mikroklimatas (2)
išvados (mokinių apklausos duomenys):
• Dauguma gimnazijos mokinių( 80%)teigia, kad klasės draugai juos įtraukia į bendrą
veiklą, 77% moksleivių galvoja, kad klasės draugai tikisi iš jų, jog užduotys bus
atliekamos laiku. 76% apklaustų moksleivių mano, kad klasės draugams patinka dirbti
su jais.
• Remiantis anketiniais duomenimis matyti, kad po 75% apklaustų moksleivių pasitiki
savo bendraklasiais, jų santykiai su kitais mokiniais nėra įtempti, nevargina konfliktai.
• Tik trečdalis moksleivių (33%) teigia, kad klasės draugai drausmingai elgiasi net ir tada,
kai nemato mokytojai. Deja, tik 42% moksleivių mano, kad jų klasės mokiniai
tarpusavyje elgiasi pagarbiai ir neįžūliai, 56% teigia, jo draugai nesišaipo iš tų, kurie
stengiasi gerai mokytis. Tik šiek tiek daugiau negu pusė (62%) moksleivių teigia, kad jie
patys sugeba išspręsti konfliktus su bendraklasiais. Dauguma mokinių mano, kad jų
klasėse vyrauja abejingumas ir pasyvumas.
1.1.6 Klasių mikroklimatas (3)
išvados (mokinių apklausos duomenys):
• Iš mokinių apklausos atsispindi, kad net 90% mokinių jaučiasi saugiai savo klasėje, 75%
yra patenkinti, kad mokosi būtent šitoje klasėje. 66% mano, kad klasės draugams rūpi,
kaip jie jaučiasi.
• 82% moksleivių mano, kad klasės draugai juos gerbia, o 77% teigia, kad jų nuomonė
klasėje yra svarbi. Norėdami, kad būtų klasėje geras mikroklimatas, gerai elgtis
stengiasi 79% moksleivių.
• Bendraklasiai draugiški ir padeda vienas kitam- teigia 71% . 66% mano, kad berniukai
ir mergaitės klasėje sutaria gerai. Tačiau tik trečdalis (33%) moksleivių teigia, kad
klasės draugai nėra jų įžeidę. 60% moksleivių mano,
kad klasėje konfliktų nepasitaiko arba jie turi mažai
įtakos jų savijautai. Dauguma mokinių nurodė,
kad jų santykiai su klasės draugais niekada
nebūna įtempti.
1.1.6 Klasių mikroklimatas (4)
išvados (mokinių tėvų apklausos duomenys):
• Dauguma tėvų (84%) teigė, kad jie prisideda prie klasės mikroklimato puoselėjimo ir
gerinimo ir kad sudėtingose situacijose mokiniams yra teikiama pagalba.
• Dauguma tėvų teigia: geras klasių mikroklimatas padeda teikti kokybišką ugdymą
rengiant mokinius tolimesniam gyvenimui.
• Tėvai patenkinti vykdoma veikla, kurioje vaikai įtraukiami į renginius – taip ugdomas
kūrybiškumas ir komunikabilumas.
• Vaikai išmoksta dirbti komandoje, padėti vieni kitiems, užjausti. Dalį tėvų labai sunku
įtraukti į klasės veiklą, sunku užtikrinti jų dalyvavimą tėvų susirinkimuose. Dažnesnę
pokalbių su tėvais iniciatyvą rodo klasių vadovai negu kai kurie tėvai.
1.1.6 Klasių mikroklimatas (5)
(Rekomendacijos)
• Mokytojai ir klasių vadovai turėtų stebėti mokinių tarpusavio elgesį, skatinti tobulinti
bendravimo, socialinę kompetencijas.
• Klasių auklėtojai, organizuodami ekskursijas ir kitus renginius su klase, aktyviau
turėtų į juos įtraukti ir mokinių tėvus.
• Klasių vadovams rekomenduojama individualiai konsultuoti elgesio ir mokymosi
problemų turinčius mokinius, esant poreikiui nukreipti socialinio pedagogo, psichologo
konsultacijoms, nuolat informuoti tėvus apie vaikų elgesį.
• Reikėtų sustiprinti mokytojų ir mokinių budėjimą tose vietose, kur mokiniai jaučiasi
nesaugūs.
• Visose klasėse švietimo pagalbos specialistai ir klasių vadovai turėtų organizuoti
veiklas, gerinančias klasės mikroklimatą.
• VGK veikloje ypatingą dėmesį reikėtų skirti veiklos
tęstinumui ir grįžtamai kontrolei.
• Į klasės renginių organizavimą siūloma įtraukti
mokinius, kurių elgesys kelia problemų.
1.3.2 Pageidautino elgesio skatinimas (1)
išvados (mokytojų apklausos duomenys):
• Mokytojai dažnai individualiai kalbasi apie mokinio elgesį ir laukiamus rezultatus. Dar
ne visi mokiniai supranta, kad reikia saugoti ir tausoti gimnazijos turtą, pasitaiko
tyčinio žalojimo, laužymo atvejų - taip mano 32% apklausoje dalyvavusių mokytojų.
• Už gerą gimnazijos mikroklimatą atsakingi visi gimnazijos nariai, tačiau didžiausia
atsakomybė tenka gimnazijos vadovams. 70% apklaustųjų mano, kad gimnazijos
vadovai skatina gero gimnazijos mikroklimato puoselėjimą. 96% apklaustųjų mano,
kad gimnazijos vadovai žino apie gimnazijoje vykstančias veiklas, jas skatina ir palaiko.
Dauguma gimnazijos mokytojų mano, kad vadovai pastebi ir vertina jų atliekamą
darbą. Tačiau apie 20% mano, kad ne visi bendruomenės nariai vienodai pastebimi ir
vertinami. 72% apklaustųjų teigia, kad gimnazijos vadovai rūpestingai supažindina su
gimnazija naujai atvykusius kolegas.
• Visi apklaustieji mokytojai pritarė, kad vadovybė reikalauja iš jų kryptingai tobulinti
savo kvalifikaciją, skatina tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą.
1.3.2 Pageidautino elgesio skatinimas (2)
išvados (mokinių apklausos duomenys):
• Dauguma mokinių žino ir supranta , kas ir kodėl netoleruojama gimnazijoje, žino, ko
jie gali tikėtis už nepageidaujamą elgesį. Pirmumas teikiamas paskatinimams, bet ne
bausmėms.
• Dauguma moksleivių (79%) teigia, kad klasės vadovas stengiasi išsiaiškinti ir pašalinti
mokinių blogo elgesio priežastis. Tik 50% apklaustų moksleivių teigia, kad jų klasė turi
susitarimus, kurių laikomasi. Mokinių problemas dažniausiai sprendžia klasės vadovas,
tačiau kartais į pagalbą kviečiama administracija ar VGK.
• 67% mokinių teigia, kad gimnazijoje
retai pasitaiko tyčinio turto gadinimo atvejų.
• 66% mano, kad gimnazijoje yra sukurta
veiksminga skatinimo sistema.
1.3.2 Pageidautino elgesio skatinimas (3)
išvados (mokinių tėvų apklausos duomenys):
Dauguma tėvų (67%) teigė, kad įžeidžiančių arba nuvertinančių atsiliepimų apie jų
vaikus beveik nepasitaiko.
85% teigia, kad mokytojai vadovaujasi nuostata, jog problemas su mokiniais galima
išspręsti efektyviai ir teigiamai.
Kad gimnazija bendradarbiauja su tėvais auklėjimo klausimais, mano 82% apklausoje
dalyvavusių tėvų.
90% tėvų mano, kad gimnazijos vadovybė vertina mokytojų ir nepedagoginio
personalo atliekamą darbą.
1.3.2 Pageidautino elgesio skatinimas (4)
(Rekomendacijos)
• Visi bendruomenės nariai turėtų daugiau dėmesio skirti tarpusavio bendravimui ir
mokinių kultūringo elgesio skatinimui.
• Klasių vadovai arba mokytojai turėtų informuoti tėvus apie netinkamą vaikų elgesį
įvairiose aplinkose.
• Skatinimo ir nuobaudų skyrimo taisyklės turi būti žinomos kiekvienam mokiniui.
• Daugiau dėmesio reikėtų skirti mokinių paskatinimams , o ne bausmėms.
• Į klasės ir gimnazijos renginių organizavimą rekomenduojama įtraukti mokinius, kurių
elgesys kelia problemų.
• Siekti darbo tvarkos ir taisyklių laikymosi visuotinumo: analizuoti VGK priimtus
sprendimus dėl mokytojų veiklos žingsnių nusižengus mokiniui.
• VGK turėtų sustiprinti mokinių, gavusių drausmės lapus ar kitokio pobūdžio
drausmines nuobaudas, kontrolę.
• Organizuoti triukšmo mažinimo savaitę, nes jos metu
atkreipiamas didesnis dėmesys į elgesio taisyklių laikymąsi.
• Netoleruoti net menkiausio tyčinio gimnazijos, mokinių ar
mokytojų turto gadinimo.
Ženkite ramiai per triukšmą ir skubą. Prisiminkite ramybę, kuri gali
glūdėti tyloje. Nesusvetimėkite, gyvenkite kaip galima draugiškiau su
visais žmonėmis. Savo tiesą skelbkite ramiai ir aiškiai , klausykite
kitų, net menko proto ar išsilavinimo žmonių. Nelyginkite savęs su
niekuo: rizikuojate tapti tuščiagarbiai. Visuomet yra didesnių ir
menkesnių už jus.
Džiaukitės tiek kurdami planus, tiek juos įgyvendindami, visada
domėkitės savo veikla, kad ir kokia ji būtų!
STENGITĖS BŪTI LAIMINGI!