Transcript Ne pelno organizacijų buhalterinės apskaitos tvarkymas ir projektų

NVO BUHALTERINĖS
APSKAITOS TVARKYMAS IR
PROJEKTŲ FINANSŲ
VALDYMAS
Doc. dr. Astrida Slavickienė, LŽŪU
1
Veiklos reglamentavimas
Visos visuomeninės organizacijos veikia pagal
Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymą.
 Vadovaujantis šiuo įstatymu, kaimo
bendruomenės yra pelno nesiekiantis ribotos
civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

2
Bendruomenė ir komercinė veikla
 Remiantis
Asociacijų įstatymu, bendruomenė
turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę
komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos
įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos
tikslams pasiekti.
 Pelnas, gautas vykdant komercinę veiklą gali
būti panaudojamas pačios bendruomenės plėtrai.
3
Apskaitos tvarkymą reglamentuojantys
teisės aktai







LR Buhalterinės apskaitos įstatymas;
LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas;
LR Asociacijų įstatymas;
LR Mokėjimų įstatymas;
LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370 “Dėl
inventorizacijos taisyklių” patvirtinimo;
LRV 2000 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 179 “Dėl kasos darbo
organizavimo ir kasos operacijų taisyklių patvirtinimo”;
2004 m. lapkričio 22 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372 buvo patvirtintos:
“Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės
juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklės”
4
Apskaitos dokumentai
 Visos
ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti
pagrįsti apskaitos dokumentais.
 Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir
ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
 Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti
pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais
susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos
dokumentais.
 Visi apskaitos dokumentai, kurie yra surašomi ūkinės
operacijos metu, turi būti saugomi 10 metų.
5
Apskaitos dokumentų
privalomi rekvizitai







apskaitos dokumento pavadinimas;
ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas,
kodas;
apskaitos dokumento data;
ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba)
kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio
rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato
vienetai;
asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik
pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios)
vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.
Neprivalomas PVM sąskaitose faktūrose;
Kasos aparato kvitui neprivalomi rekvizitai – pavadinimas ir
parašas.
6
Reikalavimai apskaitos dokumentams (1)

Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali
būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. Reikalavimus
mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams,
įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato
Vyriausybė.

Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir
pripažinimo taisyklės 2004m. balandžio 9d. nutarimas Nr. 407

Dėl kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms
pripažinti 2004m. spalio 15d. (VMI prie FM Tiesioginių mokesčių
skyrius);

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės.
(VMI prie FM 2004 04 21 įsakymas Nr. VA 55)
7
Reikalavimai apskaitos dokumentams (2)


Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų ir
suskystintų dujų, skirtų naudoti kaip degalai)
pirkėjams, kai jie pagal pirkimo-pardavimo
sutartis atsiskaito ne banko kortele, išrašytuose
apskaitos dokumentuose būtini rekvizitai nurodyti
„Dėl Kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų
vieneto sąnaudoms pripažinti“.
Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis
baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis
apskaitos dokumentas, surašomas laisvos formos
apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės
operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.

Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir
pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.
8
Reikalavimai apskaitos dokumentams (3)
Apskaitos dokumentų pasirašymas

Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę
surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos
dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius.

Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba
Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal
sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti
įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma
sutartyje, sudarytoje su užsakovu.

Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už
juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų
teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir
pasirašę asmenys.
9
Reikalavimai apskaitos dokumentams (4)
Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir
apskaitos dokumentų išsaugojimą



Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų
nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas
Vadovas privalo nustatyti įstaigos ar įmonės
veiklos dokumentus ir registrus.
Vadovas privalo paskirti už veiklos dokumentų
registravimą , tvarkymą, apskaitą, saugojimą ir
naikinimą atsakingus asmenis ir nustatyti jų
įgaliojimus.
10
Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (1)
PVM sąskaita faktūra
Sąskaita faktūra
Kasos aparato kvitai
Prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo
kvitai
Darbo užmokesčio apskaitos dokumentai
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaičiavimo
ar nuomos dokumentai
Sutartys (nuomos, panaudos, autorinės ir
pan.)
Darbų priėmimo – perdavimo aktas
 Laisvos formos dokumentai




11
Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (2)

Išlaidos pripažįstamos pagal sąskaitas
faktūras ar PVM sąskaitas faktūras tik tuo
atveju, jeigu jose nurodytas


prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu
jis yra fizinis asmuo – asmens kodas),
pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas
12
Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (3)



Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos
aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių
įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė
(įskaitant PVM) neviršija 1000 litų.
Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų,
suskystintųjų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos
sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, netaikant
1000 litų.
Degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų,
suskystintųjų dujų) įsigijimo išlaidos sąnaudomis,
kai atsiskaitant už degalus naudojamos specialios
degalų pardavėjo išduotos kortelės, atsiskaitymas
kuriomis gali būti identifikuotas kasos aparato kvite,
pripažįstamos tik

pagal sąskaitas faktūras ar PVM sąskaitas faktūras

pirkėjas šiuo atveju kasos aparato kvito turėti neprivalo.
13
Apskaitos dokumentai sąnaudoms
pripažinti (4)











Fiskaliniu kasos aparatu išspausdintame kvite turi būti:
ūkio subjekto pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir
pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas arba ūkio
subjekto kodas, jeigu jis nėra šio mokesčio mokėtojas);
kvito eilės numeris, išdavimo data ir laikas;
prekės (paslaugos) arba jų grupės pavadinimas;
prekės (paslaugos) kaina;
prekių (paslaugų) kiekis;
visa mokėtina suma;
pridėtinės vertės mokesčio suma, jeigu ūkio subjektas yra šio
mokesčio mokėtojas;
iš asmens gauta suma;
grąža;
fiskalinis logotipas ir unikalus kasos aparato numeris.
14
Apskaitos politika


Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos
metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai
tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei
pateikti.
Įstaigos patvirtintoje apskaitos politikoje turi
atsispindėti:





- sąskaitų planas su sąskaitomis /subsąskaitomis;
- registrų sąrašas;
- organizacijoje taikomi IT nusidėvėjimo normatyvai ir
skaičiavimo metodai, išlaidų grupavimo pagal atskirus
projektus tvarka, netiesioginių išlaidų apskaičiavimo ir
priskyrimo projektams taisyklės ir pan.;
- dokumentų saugojimo tvarka;
- projektui gaunamos paramos ūkinių operacijų
registravimo buhalterinėje apskaitoje tvarka.
15
Bendrieji apskaitos principai (2)

Pagrindiniai apskaitos tvarkymo principai:
 įmonės;
 veiklos tęstinumas;
 periodiškumas;
 apskaitos pastovumas;
 kaupimas;
 piniginis matas;
 palyginimas;
 atsargumas;
 neutralumas;
 turinio svarbos.
16
Įmonės principas
Jis reiškia, kad kiekviena Organizacija
laikoma atskiru apskaitos vienetu ir į
apskaitą bei finansinę atskaitomybę turi
būti įtraukiamas tik jos turtas, kapitalas,
įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.
 Organizacijos turtas yra atskirtas nuo jos
savininkų ir kitų ūkio subjektų turto ar
įsipareigojimų.

17
Veiklos tęstinumo principas

Daroma prielaida, kad Organizacijos veiklos
laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu
nenumatoma jos likviduoti.

Vadovaujamasi nuostata, kad turimas
turtas turi būti įkainojamas taikant
savikainos principą.

Jei Organizaciją numatoma likviduoti, šis
principas netaikomas.
18
Periodiškumo principas

Tvarkant apskaitą Organizacijos veikla
suskirstoma į finansinius metus arba kitos
trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems
pasibaigus sudaroma finansinė
atskaitomybė.

Finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai
ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama,
likviduojama arba keičiami finansiniai
metai, finansiniai metai gali būti trumpesni
arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali
viršyti 18 mėnesių.
19
Pastovumo principas

Pasirinkta apskaitos metodika turi būti
taikoma nuolat arba pakankamai ilgą laiką.

Keitimas galimas tik tuo atveju, jeigu
taikomi apskaitos metodai neleidžia teisingai
parodyti Organizacijos finansinių metų turto,
nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, finansinių
rezultatų ir pinigų srautų.
20
Piniginio mato principas

Visas Organizacijos turtas, nuosavas
kapitalas ir įsipareigojimai apskaitoje ir
finansinėje atskaitomybėje išreiškiami
pinigais.
21
Kaupimo principas
Ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje
registruojami tada, kai jie atsiranda
(įvyksta), ir pateikiami tų laikotarpių
finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant
į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
 Uždirbamos pajamos registruojamos tada,
kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų
susidarymo (patyrimo) metu.

22
Palyginimo principas
Kaupimo principu apskaičiuotos per
ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos
siejamos (lyginamos) su to laikotarpio
sąnaudomis, patirtomis šioms pajamoms
uždirbti.
 Sąnaudos, tenkančios skirtingiems
ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos
laikotarpiams, per kuriuos ūkio subjektas
uždirbs pajamų.
 Ataskaitinių finansinių metų informacija turi
būti palyginama su ankstesnių finansinių
metų informacija.

23
Atsargumo principas





Pasirenkami tokie apskaitos metodai, kuriais
vadovaujantis turto, nuosavo kapitalo,
įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti
nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.
Vadovaujamasi nuostatomis:
turtas vertinamas mažesne verte;
pajamos pripažįstamos tik tos, kurių uždirbimu
neabejojama;
sąnaudų suma neturi būti nepagrįstai sumažinta, o
visas abejotinas sąnaudas reikia priskirti
ataskaitiniam laikotarpiui.
24
Neutralumo principas
Apskaitos informacija pateikiama nešališkai.
 Jos pateikimas neturėtų daryti įtakos
apskaitos informacijos vartotojų
priimamiems sprendimams ir juo neturėtų
būtų siekiama iš anksto numatyto rezultato.

25
Turinio svarbos principas
Ūkinės operacijos ir įvykiai į apskaitą
įtraukiami pagal jų turinį ir ekonominę
prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.
 Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į
apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose
pagal jų turinį ir ekonominę prasmę net ir
tada, kai pateikimas skiriasi nuo teisinių
dokumentų.

26
Nuo ko pradėti ?

Pajamos sąskaitoje ir kasoje (gauta parama,
skolinimasis, nario mokestis ir kt.)

Išlaidos (pagrįstos finansiniais dokumentais bei
tinkamos pagal sąmatą)

Apskaitos politika
27
Ne pelno organizacijos kapitalas

Kapitalas teisės aktų nustatyta tvarka yra lygus
steigėjų (savininkų, dalininkų, narių) įnašų vertei.

Piniginių įnašų dydį, nepiniginių įnašų vertės
nustatymo tvarką nustato teisės aktai,
reglamentuojantys ūkio subjekto veiklą, steigimo
dokumentai, ūkio subjekto įstatai.
28
Finansavimas
pelno organizacijos finansavimą sudaro:
dotacijos;
tiksliniai įnašai;
nario mokesčiai;
kitas finansavimas.
 Ne




29
Apibūdinimas
Dotacija – neatlygintinai gautas ilgalaikis turtas.
 Finansavimas –
 valstybės ir savivaldybės biudžeto,
 Europos Sąjungos paramos,
 Lietuvos ir užsienio paramos fondų arba kitų
asmenų
 parama, tikslinės lėšos ir (arba) materialinė
pagalba, skirta ūkio subjekto įstatuose nustatytiems

tikslams įgyvendinti.
30
Dotacijų apskaita
Dotacija registruojama apskaitoje gavus
neatlyginamai ilgalaikį turtą arba įsigijus jį iš
programai skirtų pinigų.
 Dotacija pripažįstama ir rodoma balanse, kai ji
atitinka šiuos požymius:

 gauto
turto naudojimo tikslas atitinka ūkio subjekto
įstatuose nustatytus tikslus;
 ūkio subjektas neatlygintinai gauna ilgalaikį turtą arba
įsigyja iš programai (paramai) skirtų pinigų.

Dotacijos apskaita tvarkoma kaupimo
principu.
31
Dotacijos pripažinimas panaudota
Dotacija
pripažįstama panaudota, kai turtas
nudėvimas, t.y.




turto nusidėvėjimo suma mažinama šio turto vertė
ir pripažįstamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos,
kartu kredituojama sąnaudų kompensavimo sąskaita
ir pripažįstamas dotacijos panaudojimas (debetuojama
sąskaita “Dotacija”).
 Balanse rodoma nepanaudota dotacijos dalis.
32
Kas yra tiksliniai įnašai?
 Tiksliniams
įnašams priskiriama iš valstybės arba
savivaldybės biudžetų, Europos Sąjungos, Lietuvos ir
užsienio paramos fondų, juridinių ir fizinių asmenų
teikiama parama griežtai apibrėžtiems tikslams
įgyvendinti.
 Tiksliniai įnašai pripažįstami ir rodomi apskaitoje, jeigu
jie atitinka šiuos du požymius:


įnašų gavėjas pagal savo įstatuose numatytą veiklos pobūdį
atitinka teikiamos paramos (programos) sąlygas;
yra dokumentais patvirtintų sprendimų ir kitų įrodymų, kad
įnašai bus gauti.
33
Tikslinių įnašų registravimas apskaitoje (1)
 Jeigu
numatomi gauti tiksliniai įnašai atitinka
nustatytus kriterijus, jie gali būti registruojami
apskaitoje kaip gautini.
 Jeigu
tiksliniai įnašai neatitinka pripažinimo kriterijų,
apskaitoje registruojami po jų faktiško gavimo kaip
gauti tiksliniai įnašai.
 Tiksliniais
įnašais gali būti pripažįstamos negrąžintinos
paskolos, jeigu ūkio subjektas gali garantuoti, kad bus
įvykdytos visos paskolos panaudojimo sąlygos ir jos
grąžinti nereikės.
34
Tikslinių įnašų registravimas apskaitoje (2)
Tiksliniai
įnašai pripažįstami panaudotais tiek,
kiek patirtų sąnaudų pripažinta
kompensuotomis.
35
Nario mokesčiai

Nario mokesčiai renkami ir naudojami ūkio subjekto visuotinio
narių susirinkimo arba įstatuose nustatyta tvarka.

Kadangi įstatai nustato nario mokesčių mokėjimą ir tikimasi,
kad per įstatuose nustatytą laikotarpį jie bus sumokėti, atsiradus
prievolei ūkio subjekto nariams mokėti nario mokestį, ši ūkinė
operacija į apskaitą įtraukiama kaip gautini nario mokesčiai, o
sumokėjus nario mokestį apskaitoje rodomi gauti nario
mokesčiai.

Jeigu nesitikima surinkti nario mokesčių, į apskaitą jie gali būti
įtraukiami tik juos gavus ir gautini nario mokesčiai apskaitoje
nerodomi.
36
Paramos registravimas apskaitoje
 Jeigu
davėjas nenurodo konkretaus paramos tikslo, ūkio
subjektas tokį finansavimą gali naudoti savo nuožiūra.
Parama, gauta nenurodžius tikslo, registruojama
apskaitoje kaip kitas finansavimas.
gauta prekėmis, įvertinama rinkos kaina ir
rodoma kaip atsargos. Toks finansavimas pripažįstamas
panaudotu, kai gautos atsargos sunaudojamos.
 Parama,
 Jeigu
parama teikiama paslaugomis arba savanorių
darbu, tokia parama atskleidžiama aiškinamajame rašte.
37
Sąnaudų apskaita (1)

Organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos
specifiką, savarankiškai pasirenka paslaugų ir
produkcijos savikainos apskaičiavimo metodą,
sąnaudų priskyrimą atskiriems tikslams ir
programoms.

Rekomenduojama apskaitą tvarkyti pagal atskirus
projektus (programas), t.y. grupuoti su atskirų
programų įgyvendinimu susijusias sąnaudas pagal
savo pasirinktą sąnaudų grupavimo būdą.
38
Sąnaudų apskaita (2)


Sąnaudomis pripažįstama tik ta
ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių
išlaidų dalis, kuri yra patirta uždirbant
ataskaitinio laikotarpio pajamas.
Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos
nedelsiant pripažįstamos to ataskaitinio
laikotarpio sąnaudomis, jeigu jų
neįmanoma susieti su konkrečių pajamų
uždirbimu ir nenumatoma, kad per
būsimuosius ataskaitinius laikotarpius iš
šių išlaidų bus galima gauti pajamų.
39
Sąnaudų apskaita (3)

Sąnaudos, susijusios su atskirų
programų įgyvendinimu,
pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį,
kurį jos patirtos.
40
Sąnaudų kompensavimas





Sąnaudų kompensavimas – finansavimo, susijusio su
programos (paramos) tikslų įgyvendinimu, panaudojimas.
Sąnaudos, susijusios su atskirų programų įgyvendinimu,
pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos patirtos.
Sąnaudų dalis, kuri atitinka skirto tikslinio finansavimo
programos (paramos) tikslus ir (arba) bendrųjų sąnaudų
padengimą, per ataskaitinį laikotarpį registruojama atskiroje
sąskaitoje „Kompensuotos sąnaudos“.
Veiklos rezultatų ataskaitoje kompensuotos sąnaudos rodomas su
minuso ženklu.
Finansavimo panaudojimas pagal atskiras programas
atskleidžiamas aiškinamajame rašte.
41
Veiklos sąnaudos
Prie veiklos sąnaudų priskiriamos:
 darbuotojų darbo apmokėjimo,
 ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos),
 patalpų išlaikymo,
 patalpų nuomos,
 draudimo,
 mokesčių (neatskaitomo PVM ir kt., išskyrus pelno mokestį),
 transporto
 ryšių,
 turto nurašymo,
 abejotinų skolų,
 žalos atlyginimo
 kitos (pvz., ūko subjekto pinigais suteikta labdara, parama).
42
Kitos sąnaudos
Prie kitų sąnaudų priskiriami:
ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo nuostoliai;
 valiutos kurso neigiama įtaka;
 sumokėtos ir mokėtinos palūkanos;
 baudos;
 delspinigiai;
 kitos sąnaudos, nesusijusios su tipine ūkio subjekto
veikla.

43
Pajamų pripažinimas (1)
Pajamomis laikomas tik ūkio subjekto ekonominės
naudos padidėjimas.
 Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu
surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis,
kadangi tai nėra ūkio subjekto gaunama ekonominė
nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo.

44
Pajamų pripažinimas (2)
a)
b)
c)
Pajamos už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes laikomos
uždirbtomis ir turi būti rodomos finansinėje atskaitomybėje,
jeigu:
pardavėjas užbaigė visus esminius prekių gamybos darbus,
perdavė pirkėjui visą su šiomis prekėmis susijusią riziką,
esamą bei būsimą naudą ir jau nebekontroliuoja šių prekių,
be to,
tikimybė, kad prekės bus grąžintos arba reikės patirti daug
papildomų sąnaudų, susijusių su jų gamyba arba pardavimu,
labai menka; arba visos paslaugos (sutartyje numatyta jų dalis)
suteiktos pirkėjui, o didelių papildomų sąnaudų arba
nuostolių, susijusių su šių paslaugų suteikimu, tikimybė
menka.
45
Kitos pajamos






Į kitas pajamas įskaitomas:
ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo
pelnas,
gauti ir gautini dividendai,
ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti
palūkanos už kredito įstaigose laikomus
pinigus,
valiutos kurso teigiama įtaka,
baudos, delspinigiai, susiję su pirkėjų ir
kitomis skolomis.
46
Išlaidų planavimas ir apskaita
47
Tinkamos išlaidos

Tinkamomis finansuoti išlaidomis
laikomos su projekto įgyvendinimu
susijusios išlaidos, patirtos nuo paramos
paraiškos užregistravimo datos arba nuo
sutarties pasirašymo datos iki projekto
įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.
48
Netinkamos išlaidos
Išlaidos, nenumatytos projekte,
 Nesusijusios su projektu,
 Neišvardintos projektų įgyvendinimo
taisyklėse,
 Išlaidos, patirtos anksčiau ar vėliau nei
numatyta (iki paramos paraiškos užregistravimo datos

arba iki sutarties pasirašymo datos arba vėliau nei projekto
įgyvendinimo laikotarpio pabaiga)
49
Tinkamų išlaidų
pavyzdžiai
50
Bendrosios išlaidos


Atlyginimas konsultantams, konsultuojantiems organizaciniais
paramos paraiškos parengimo, finansiniais ir projekto
įgyvendinimo (išskyrus strategijos ar konkretaus projekto
rengimą) klausimais.
Šios išlaidos turi neviršyti projekte numatytų visų tinkamų
finansuoti projekto išlaidų tam tikros (nustatytos) dalies.
Planuojama:

Atlygis už konsultavimo paslaugą (jeigu dirbama įregistravus
individualią veiklą arba samdoma įmonė)
51
Projekto įgyvendinimo išlaidos

Atlyginimas projekto rengėjams, vykdytojams ir (arba)
konsultantams
 Atlygis už konsultavimo paslaugą (jeigu dirbama įregistravus
individualią veiklą arba samdoma įmonė)
52
Individualios veiklos išlaidas pateisinantys
dokumentai
Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos
vykdymo pažyma arba verslo liudijimas;
 Paslaugų sutartis;
 Darbų priėmimo – perdavimo aktas;
 Prekių (paslaugų) pirkimo –pardavimo kvitas arba
sąskaita faktūra;
 Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko išrašai, kasos
išlaidų orderiai – jeigu buvo išrašyta sąskaita faktūra).

53
Planuojamos išlaidos

Atlygis už atliktą paslaugą:



Paslauga atliekama fizinio asmens dirbant su
verslo liudijimu
Paslauga atliekama fizinio asmens,
įregistravusio individualią veiklą
Paslauga atliekama įmonės

Organizacija neįpareigota išskaičiuoti ir sumokėti
jokių mokesčių ir įmokų
54
Autorinis atlyginimas
 Autorinė
sutartis;
 Darbų priėmimo – perdavimo aktas;
 Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko
išrašai, kasos išlaidų orderiai).
55
Planuojamos išlaidos


Atlygis autoriui
Draudėjo VSDF įmokos
 Organizacija įpareigota išskaičiuoti teisės
aktuose nustatytus darbuotojo mokesčius ir
įmokas (Gyventojų pajamų mokestį,
valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo
įmokas)
56
Komandiruočių išlaidos
Komandiruotės išlaidoms priskiriamos šios išlaidos:
Dienpinigiai;
 Gyvenamo ploto nuomos išlaidos ;
 Kelionių išlaidos;
 Ryšių (pašto ir telekomunikacijų ) išlaidos;
 Dokumentų susijusių su išvykimu tvarkymo išlaidos ( įskaitant
kelionių draudimą) (vykstant į užsienį ) ;
 Mokėjimai už kelius, taip pat transporto priemonių draudimas (
vykstant į užsienį)
 Kelionės metu sunaudotų degalų išlaidos;
 Automobilių saugojimo aikštelių išlaidos (tik tarnybinių
komandiruočių į užsienį biudžetinių įstaigų darbuotojams)
 Kitos su komandiruote susijusios išlaidos (registruoto bagažo
mokestis, bagažo saugojimo ir pan.
 Transporto nuomos.
Įsidėmėtina!
Į komandiruotę gali vykti tik pagal darbo sutartį dirbantys
asmenys.

57
Komandiruotės išlaidas pateisinantys
dokumentai
Įsakymas (potvarkis) dėl komandiruotės
bei kelionės išlaidų, dienpinigių
išmokėjimo;
 Bilietai;
 Pirkimo sąskaitos faktūros,
 Mokėjimo dokumentai.

58
Transporto išlaidas pateisinantys
dokumentai (1)
Transporto nuoma:











Tiekėjų apklausa
Sutartis
Transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktas (jei nuomojama tik
transporto priemonė)
Sąskaita - faktūra
Keleivių vežimo lapas
Išlaidų apmokėjimo dokumentai
Įsakymas dėl automobilio priskyrimo projekto reikmėms, dėl kuro normų
Techninio paso kopija
Kelionės lapai
Kuro pirkimo sąskaitos faktūros ar čekiai
Kuro nurašymo aktai ir pan.
59
Transporto išlaidas pateisinantys
dokumentai (2)
Asmeninio transporto naudojimas:
 Panaudos sutartis su transporto priemonės savininku;
 Kuro normos apskaičiavimas;
 Kuro įsigijimas (kvitai, sąskaitos - faktūros)
 Kelionės lapai;
 Sunaudoto kuro nurašymas;
 Išlaidų apmokėjimo dokumentai.
60
Mokomųjų ir informacinių renginių
organizavimo išlaidos











atlyginimas lektoriui (-iams);
patalpų nuomos išlaidos;
mokomojo ir (arba) informacinio renginio medžiagos
rengimo, įskaitant vertimo paslaugas, spausdinimo, įrišimo ir
dauginimo išlaidos;
įrangos nuomos išlaidos;
kelionių ir (arba) transporto nuomos išlaidos;
aprūpinimo maistu ir nakvyne išlaidos;
kanceliarinių prekių, skirtų mokomojo (-ųjų) ir informacinio
(-ių) renginio (-ių) klausytojams, išlaidos;
ryšių išlaidos;
išlaidos, susijusios su atsiskaitomosios sąskaitos, kuri skirta
paramos lėšoms, atidarymu ir aptarnavimu;
vertimo paslaugų pirkimo išlaidos;
viešinimo išlaidos.
61
Patalpų nuoma
 Nuomos
sutartis;
 Sąskaita – faktūra;
 Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko
išrašai, kasos išlaidų orderiai).
62
Medžiagos rengimas
Autorinė sutartis;
 Paslaugų sutartis.

63
Ryšių paslaugos







Kai telefonas naudojamas pagal panaudos sutartį:
Panaudos sutartis;
Sąskaitos –faktūros;
Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko išrašai , kasos išlaidų
orderiai).
Kai telefonas yra organizacijos:
Sąskaitos –faktūros;
Išlaidų apmokėjimo dokumentai (banko išrašai , kasos išlaidų
orderiai).
64
Išlaidas maitinimui pateisinantys
dokumentai
Samdant maitinimo
įstaigą:
Teikėjų apklausa
 Sutartis
 Sąskaita -faktūra
 Išlaidų apmokėjimo
dokumentai
 Renginio dalyvių sąrašas

Įsigyjant maisto prekes:
Tiekėjų apklausa;
 Sąskaita - faktūra
 Išlaidų apmokėjimo
dokumentai
 Nurašymo aktas
 Renginio dalyvių sąrašas

65
Nusidėvėjimo išlaidas pateisinantys
dokumentai





pirkimo sutartis (jei buvo pasirašoma), sąskaita
faktūra, apmokėjimo dokumentai,
įvedimo į eksploataciją aktas, kuriame nurodoma
turto nusidėvėjimo laikotarpis,
vadovo įsakymai dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo
skaičiavimo metodikos bei turto priskyrimo
ilgalaikiam turtui,
nusidėvėjimo apskaičiavimo dokumentai, ilgalaikio
turto ir jo nusidėvėjimo išlaidų priskyrimo projektui
dokumentai (įsakymai, pažymos).
Įstaigos vadovo patvirtinimas, kad ilgalaikis turtas
įsigytas iš nuosavų lėšų.
66
Neapmokamas savanoriškas darbas (1)




Su savanoriais gali būti sudaroma rašytinė
savanoriškų darbų atlikimo sutartis.
Neapmokamo savanoriško darbo faktas turi būti
fiksuojamas neapmokamo savanoriško darbo laiko
apskaitos žurnale, kurio formą pasirenka
Organizacija.
Santykiuose su savanoriais komandiruotės sąvoka
neegzistuoja.
Kai savanoris siunčiamas atlikti savanoriško darbo
organizatoriaus užduoties į kitą vietovę,
savanoriško darbo organizatorius išleidžia

įsakymą (potvarkį), kuriame nurodomas savanorio
vardas, pavardė, siuntimo tikslas, vietovė ir trukmė.
67
Neapmokamas savanoriškas darbas (2)

Siunčiami savanoriai turi teisę gauti šias kompensacijas:








1. maitinimo išlaidas, kai savanoriškas darbas trunka ne mažiau kaip 4 valandas
per parą;
2. kelionės iki savanoriško darbo atlikimo vietos ir iš jos išlaidas;
3. nakvynės išlaidas, kai savanoriškas darbas atliekamas ilgiau nei parą ir (ar)
kitoje nei savanorio gyvenamoji vieta vietovėje;
4. pašto, telefono išlaidas, jeigu savanoris savanorišką darbą atlieka ne
savanoriško darbo organizatoriaus organizacijos patalpose;
5. savanoriškų darbų atlikimo sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias
savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos draudimo
išlaidas;
6. išlaidas, susijusias su išankstiniu kelionės bilietų įsigijimu ir užsakymu
telefonu, bagažo vežimu ir saugojimu;
7. kvalifikacijos kėlimo išlaidas, susijusias su savanorio atliekamu savanorišku
darbu.
Išlaidos apmokamos pagal savanorio pateiktus šias išlaidas patvirtinančius
dokumentus.
68
Apskaitos objektai

Ilgalaikis turtas
Nuosavas kapitalas
materialusis
nematerialusis
finansinis

Trumpalaikis turtas

atsargos
atsiskaitymai
piniginės lėšos












Skolintas kapitalas




kapitalas
rezervai
pelnas/nuostolis
dotacijos
finansavimas
trumpalaikės skolos
ilgalaikės skolos
Pajamos
Sąnaudos
69
Nematerialusis turtas
a)
b)
c)
d)
e)
Nematerialiajam turtui priskiriamas:
identifikuojamas
nepiniginis turtas
neturintis materialios formos,
kuriuo ūkio subjektas disponuoja ir
kurį naudodamas tikisi gauti tiesioginės ir
netiesioginės ekonominės naudos.
70
Nematerialiojo turto grupės
Iš ūkio subjekto apskaitos politikos

a)
b)
Nustatomos šios nematerialiojo turto grupės:
Programinė įranga
Kitas nematerialusis turtas
71
Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas –
materialusis turtas, kuris teikia ūkio
subjektui ekonominės naudos naudojamas
ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo
(pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė
už ūkio subjekto nusistatytą minimalią
ilgalaikio materialiojo turto vertę.
72
Minimali IMT įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina
Negrąžinamo PVM įskaitymo tvarka
ILGALAIKIO
MATERIALIOJO
TURTO
APSKAITOS
POLITIKOS
FORMAVIMAS
IMT įvertinimo būdas
IMT rekonstrukcijos ir remonto išlaidų
pripažinimas
IMT naudingo tarnavimo laikas
IMT nusidėvėjimo metodai
IMT likvidacinė vertė
73
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politikos formavimas
Ilgalaikio turto įkainojimas

Įsigijimo savikainą sudaro:







Pirkimo kaina
Negrąžintini mokesčiai
Pristatymo ( krovimo, vežimo, draudimo kelyje ir panašios)
išlaidos
Paruošimo naudoti ( instaliavimo, montavimo, remonto,
bandymo,paleidimo ir panašios) išlaidos
Numatomos išmontavimo, aplinkos sutvarkymo ir kitos
išlaidos jei jos pripažintos atidėjiniais
Nekilnojamo turto įregistravimo mokestis ir remonto išlaidos
iki turto naudojimo pradžios
Į savikainą neįskaitomos šiam turtui įsigyti arba sukurti
skolintų sumų palūkanos.
74
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas
(1)

Nusidėvėjimas - riboto naudojimo laiko
turto nudėvimosios vertės priskyrimas
sąnaudoms (ar kito turto savikainai) ir
paskirstymas per visą planuojamą turto
naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į
realų to turto ekonominės vertės kitimą.

Nudėvimoji vertė – suma, gauta iš riboto
naudojimo laiko ilgalaikio materialiojo turto
įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus
numatytą likvidacinę vertę.
75
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas
(2)
Likvidacinė vertė - suma, kurią ūkio
subjektas tikisi gauti už turtą jo naudingo
tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus
būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas.
 Naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis,
kuriuo ūkio subjektas tikisi naudoti riboto
naudojimo laiko turtą, arba gaminių ar
produkcijos vienetų, kuriuos įmonė tikisi
pagaminti (gauti) naudodama šį turtą,
skaičius.

76
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas
(3)
Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą,
nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo
kito mėnesio 1 dienos.
 Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito
mėnesio 1 dienos po turto nurašymo,
perleidimo ar kitokio perdavimo, kai turtas
nustoja būti naudojamas arba kai visa
naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus
likvidacinę vertę) perkeliama į produkcijos
(paslaugų) savikainą ar į sąnaudas.

77
Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos
politika (9) (nusidėvėjimas, remontas)




Ilgalaikiam materialiajam turtui
taikomi šie nusidėvėjimo skaičiavimo
metodai:
tiesiogiai proporcingas (tiesinis);
produkcijos.
Remonto išlaidų registravimas priklauso
nuo remonto rezultato
78
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo
metodai
Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas
N
100 
V1 – V2
arba
T
n
N  (V1 – V2) x n
T
N – metinė nusidėvėjimo suma;
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė;
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė;
T – naudojimo laikas metais,
n – metinė nusidėvėjimo norma.
79
JEI ATLIKTAS NUOSAVO
ILGALAIKIO TURTO REMONTAS
pailgina
turto
naudingo
tarnavimo
laiką ir
pagerina jo
naudingąsias
savybes
nepagerina
naudingųjų
turto
savybių, bet
pailgina jo
naudingo
tarnavimo
laiką
pagerina
naudingąsias
turto
savybes, bet
nepailgina
naudingo
tarnavimo
laiko
nepagerina
naudingųjų
turto savybių
ir nepailgina
jo naudingo
tarnavimo
laiko
remonto darbų verte
didinama turto savikaina ir
patikslinamas turto
naudingo tarnavimo
laikotarpis
remonto
darbų verte
didinama
turto
savikaina
remonto
darbų vertė
pripažįstama
ataskaitinio
laikotarpio
sąnaudomis
80
Išsinuomoto turto remontas
Išsinuomoto turto rekonstrukcija ir remontas, kai turto
savininkas šių darbų
nekompensuoja
Reikšmingai iškreipia
ataskaitinio laikotarpio
veiklos rezultatą
Reikšmingai neiškreipia
ataskaitinio laikotarpio
veiklos rezultato
Remonto darbų išlaidos
pripažįstamos turtu ir
nudėvimos per likusį to
turto nuomos laikotarpį
Remonto darbų išlaidos
pripažįstamos ataskaitinio
laikotarpio veiklos
sąnaudomis
81
Lizingo sutarties apskaita (1)

Pagal lizingo sutartį gautas turtas
registruojamas kaip ilgalaikis turtas - turto
kaina, nurodyta lizingo sutartyje, išskyrus
mokėtinas palūkanas.


Į savikainą įskaitomos su lizingo sutarties
sudarymu ir turto paruošimu naudoti tiesiogiai
susijusios ir iki turto naudojimo pradžios
patirtos išlaidos.
Palūkanos priskiriamos finansinės ir
investicinės veiklos sąnaudoms, kurios
įtraukiamos į apskaitą kaupimo principu.
82
Lizingo sutarties apskaita (2)


Pagal lizingo sutartį įsigyto turto
nusidėvėjimui skaičiuoti taikomi tie patys
principai, kaip ir kito tos pačios grupės
panašaus nuosavo ar patikėjimo teise
valdomo turto nusidėvėjimui skaičiuoti.
Organizacija turi kaupti informaciją apie
palūkanas, kurias reikės sumokėti per
finansinės nuomos sutarties laikotarpį, ir
pateikti ją aiškinamajame rašte.
83
Nuomos, panaudos sutarčių apskaita


Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartis gautą
turtą Organizacija registruoja nebalansinėse
sąskaitose.
Pagal veiklos nuomos ar panaudos sutartį gauto
turto

paprastojo remonto ir eksploatavimo išlaidos
pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio veiklos
sąnaudomis,


jeigu šių išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas
nekompensuoja
esminio pagerinimo išlaidos yra registruojamos kaip
atskiras turto vienetas (būsimųjų laikotarpių sąnaudos) ir
pripažįstamas sąnaudomis per likusį nuomos ar panaudos
laikotarpį,

jeigu tų išlaidų nuomotojas ar panaudos davėjas
nekompensuoja.
84
Pinigų kasoje apskaita (1)
Pinigų, esančių ūkio subjekto kasoje,
apskaitą reglamentuoja LRV nutarimas “Dėl
kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų
atlikimo taisyklių patvirtinimo”.
 Pinigai į kasą




priimami pagal KPO
išmokami pagal KIO.
Atliekant operacijas užsienio valiuta sumos
KPO ir KIO įrašomos litais ir centais bei
užsienio valiuta (žodžiais ir skaitmenimis)
85
Pinigų kasoje apskaita (2)
Pinigų apskaitai kasoje pildoma Kasos
knyga.
 Operacijos nacionaline ir kiekviena užsienio
valiuta turi būti surašomos atskirose
knygose.
 Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną
orderį ir kiekvienos dienos pabaigoje (jei
nenustatyta kitaip) susumuoja dienos
operacijas. Kasininko apyskaitą privaloma
sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje.

86
Pinigų sąskaitose bankuose apskaita
Bendruomenė privalo turėti bent vieną
sąskaitą kredito įstaigoje (banke).
 Sąskaitos bankuose atidaromos
vadovaujantis LR civiliniu kodeksu, Pinigų
plovimo prevencijos įstatymu ir LB
nustatyta tvarka.
 Kredito įstaigų ir klientų santykius atliekant
mokėjimus nustato

LR Mokėjimų įstatymas,
 LR civilinis kodeksas,
 LR Mokėjimų eiliškumo įstatymas.

87
Valiutinių operacijų apskaita (1)
Valiutinėms operacijoms priskiriami tokie
sandoriai, kai ūkio subjektas prisiima
įsipareigojimus arba vykdo šiuos
įsipareigojimus užsienio valiuta.
 Valiutinė operacija registruojama apskaitoje
litais pagal ūkinės operacijos atlikimo dienos
oficialų lito ir užsienio valiutos kursą.

88
Valiutinių operacijų apskaita (2)
Komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio
valiuta, įvertinamos finansinės
atskaitomybės valiuta, taikant išvykimo į
komandiruotę dieną galiojantį oficialų lito ir
užsienio valiutos kursą.
 Valiutiniai straipsniai ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje turi būti įvertinami finansinės
atskaitomybės valiuta (įkainojant
paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos
oficialiu kursu).

89
Atsargų apskaita (1)





Apskaitoje atsargos įvertinamos įsigijimo
savikaina.
Balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo)
savikaina.
Įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, prie kurios
pridedami visi su pirkimu susiję negrąžinami
mokesčiai, gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos
tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos.
Atsargų gabenimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos gali
būti pripažintos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai
buvo patirtos, jei sumos yra nereikšmingos.
Jeigu pridėtinės vertės mokestis negrąžinamas
(neatskaitomas), organizacija gali jį įskaityti į atsargų
įsigijimo savikainą arba iš karto pripažinti mokesčių
sąnaudomis.
90
Atsargų apskaita (2)

Kai įmonė už įsigytas atsargas atsiskaito
užsienio valiuta, šių atsargų savikaina
apskaičiuojama pagal pirkimo dieną
galiojusį oficialų Lietuvos Respublikos
nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos
keitimo kursą ar santykį, neatsižvelgiant į
atsiskaitymo datą.
91
Atsargų apskaita (3)


Jeigu Organizacija atsargas gauna
neatlygintinai, šių atsargų įsigijimo
savikainą sudaro paramos, dovanojimo
sutartyje arba kitame perdavimo
dokumente nurodyta jų vertė.
Jeigu atsargų vertė dokumente
nenurodyta, gautų atsargų įsigijimo
savikainą Organizacija nustato,
atsižvelgdama į šių atsargų tikrąją vertę.
92
Atsargų apskaita (4)

Sunaudotų atsargų savikainai nustatyti
Organizacija taiko šį (šiuos) atsargų įkainojimo
būdus:





FIFO
svertinio vidurkio
konkrečių kainų
arba kitus.
Atsargų sunaudojimas gali būti registruojamas


taikant nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdą arba
periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdą.
93
Finansinė atskaitomybė
Finansinę atskaitomybę sudaro:
 Balansas
 Veiklos rezultatų ataskaita
 Aiškinamasis raštas
94
Balansas (1)

Balanse pateikiama dviejų metų informacija, išskyrus
steigiamąjį balansą.

Ūkio subjektai gali papildyti pavyzdines formas
papildomomis eilutėmis, o nereikalingas eilutes
praleisti.
95
Balansas (2)

Balanse informacija išdėstoma tokia tvarka:
A. Ilgalaikis turtas
I. Nematerialusis turtas
II. Materialusis turtas
III. Finansinis turtas
B. Trumpalaikis turtas
I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys
II. Per vienerius metus gautinos sumos
III. Kitas trumpalaikis turtas
IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
C. Nuosavas kapitalas
I. Kapitalas
II. Perkainojimo rezervas
III. Kiti rezervai
IV. Veiklos rezultatai
D. Finansavimas
E. Įsipareigojimai
96
I. Ilgalaikiai įsipareigojimai
II. Trumpalaikiai įsipareigojimai
Balansas (3)



Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis
turtas apima nematerialųjį ir materialųjį
turtą bei išankstinius mokėjimus už šį
turtą.
Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis
turtas (išskyrus nebaigtą statybą ir išankstinius
apmokėjimus už ilgalaikį turtą) balanse
parodomas likutine verte.
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį turtą
ir nebaigta statyba parodomi įsigijimo
savikaina.
97
Balansas (4)


Atsargos balanse parodomos įsigijimo ar
pasigaminimo savikaina.
Išankstiniai apmokėjimai už atsargas,
paslaugas bei kitą trumpalaikį turtą
pateikiami kartu su ateinančių laikotarpių
sąnaudomis (pavyzdžiui, prenumeratos,
nuomos, remonto).
98
Balansas (5)




Gautinos sumos balanse rodomos grynąja
verte, kuri apskaičiuojama sumažinus
gautiną sumą abejotinų skolų suma.
Nuosavas kapitalas rodomas pagal jo rūšis.
Veiklos rezultatas – pelnas (nuostoliai)
nurodomas atskirai pateikiant ataskaitinių
metų ir sukauptą ankstesnių metų veiklos
rezultatą.
Balanse rodomas gautinas ir gautas, bet
nepanaudotas finansavimas.
99
Veiklos rezultatų ataskaita (1)

Veiklos rezultatų ataskaitoje informacija turi būti
pateikiama pagal tokius straipsnius:
I. Pajamos
II. Sąnaudos
1. Suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina
2. Kitos sąnaudos
3. Kompensuotos sąnaudos (-)
4. Veiklos sąnaudos
III. Veiklos rezultatas prieš apmokestinimą
IV. Pelno mokestis
V. Grynasis veiklos rezultatas
100
Veiklos rezultatų ataskaita (2)

Veiklos rezultatų ataskaitoje organizacijos
pagrindinei (tipinei) veiklai priskiriamos:



su atskirų programų ar vykdomų projektų
įgyvendinimu susijusios sąnaudos,
bendros organizacijos valdymo sąnaudos,
vykdomos komercinės veiklos pajamos ir
sąnaudos.
101
Aiškinamasis raštas (1)

Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:




bendroji dalis;
apskaitos politika;
aiškinamojo rašto pastabos.
Apskaitos politikos dalyje nurodoma:




teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtos
finansinės ataskaitos;
finansavimo apskaitos politika;
nemokamai gauto turto apskaitos principų
aprašymas;
pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai.
102
Aiškinamasis raštas (2)

Jeigu Organizacija yra finansuojama ir dalyvauja
programose, pateikiama tokia informacija:






gautinas finansavimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir
pabaigoje;
gautos ir panaudotos dotacijos suma;
gautas ir panaudotas tikslinis finansavimas, atskirai
išskiriant turto įsigijimo sumą;
gauti ir panaudoti nario mokesčiai;
gautas ir panaudotas kitas finansavimas.
Finansavimo panaudojimas gali būti parodytas ne
tik kaupimo, bet ir pinigų principu.
103
Visuomeninių organizacijų mokami
mokesčiai ir įmokos
104
Apibūdinimas pagal Pelno mokesčio
įstatymą
Bendruomenės ir asociacijos yra pelno nesiekiančios
organizacijos.
Pelno nesiekiančios organizacijos – vienetai, kurie atitinka
tokius du kriterijus:
• jų veiklos tikslas neturi būti pelno siekimas, t. y. jų veiklos
tikslas yra jų įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimas, ir
• jų pelnas pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus
negali būti skirstomas steigėjams ir (arba) veiklos
dalyviams.
105
Apibūdinimas Pagal PVM įstatymą

tai juridiniai asmenys:
 kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas;
 ir kurie gauto pelno pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus
neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.
 Tais atvejais, kai kitus pelno nesiekiančios organizacijos požymius
atitinkančios organizacijos veiklos reikšmingą dalį sudaro veikla, iš
kurios gaunama pelno, nors tos organizacijos veiklos tikslas nėra pelno
siekimas, taikant PVM įstatymą tokia organizacija nelaikoma pelno
nesiekiančia organizacija.
106
Pelno mokesčio ypatumai
bendruomenėse


Šios organizacijos moka pelno mokestį, jei gauna iš ūkinės
komercinės veiklos pajamų.
Jeigu jų mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos
neviršija 1 milijono litų, apmokestinamąjį pelną apmokestina taip:
- 25 tūkstančius litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto
apmokestinamojo pelno dalį - taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o
- likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikant 15
procentų mokesčio tarifą.
Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms
nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinant
viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.
107
Ūkinės komercinės veiklos pajamos (1)
1) pajamos už parduotas prekes, atsargas ir ilgalaikį turtą;
 2) kaip parama gautų materialinių vertybių pardavimo pajamos,
išskyrus atvejus, kai jos parduodamos paramos ar labdaros
renginiuose;
 3) pajamos už suteiktas mokamas paslaugas (už paskaitas,
išleistus leidinius, pravestus mokamus renginius, mokamas
sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas ir pan.);
 4) turto nuomos pajamos;

108
Ūkinės komercinės veiklos pajamos (2)




5) pajamos už suteiktas reklamos paslaugas (ūkinės veiklos pajamomis
nelaikomos reklamos paslaugos, teikiamos pagal įsipareigojimą
paramos teikėjui Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu
reklamos paslaugų sąnaudos neviršija 10 proc. suteiktos paramos
vertės);
6) palūkanų pajamos už banke laikomas lėšas, jeigu mokestiniu
laikotarpiu pelno nesiekianti organizacija turi ir kitų ūkinės komercinės
veiklos pajamų;
7) pajamos už parduotus vertybinius popierius;
8) valiutų kursų pasikeitimo teigiama įtaka, jeigu tokios pajamos
atsiranda dėl ūkinių operacijų, susijusių su ūkinės komercinės veiklos
pajamų uždirbimu;
109
Ūkinės komercinės veiklos pajamoms
nepriskiriama
Valstybės ir savivaldybės biudžeto parama,
 Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos
fondų arba kitų asmenų parama,
 tikslinės lėšos ir (arba) materialinė pagalba, kurios
naudojamos organizacijos įstatuose nustatytų tikslų
įgyvendinimo finansavimui.

110
Apmokestinamasis pelnas
apskaičiuojamas
Minus
Visos
pajamos
Minus
Minus
Neapmokestinamosios pajamos
Ribojamų dydžių
leidžiami atskaitymai
=
Leidžiami
atskaitymai
Apmokestinamasis
pelnas (nuostolis)
111
Neapmokestinamosioms pajamoms
priskiriama
• gauta parama LPĮ bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
nustatyta tvarka;
• gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų
nuostolių ar žalos vertės;
• pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo,
atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;
• netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų,
įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų
teritorijų gyventojų;
• praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai;
• gautas žalos atlyginimas.
112
Atskaitymai iš pajamų (1)
 Komercinės
veiklos pajamoms priskiriamos tiesiogiai iš
tos ūkinės komercinės veiklos uždirbtos ir (arba) gautos
pajamos,
todėl,

apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiamiems atskaitymams
ir ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti
priskiriamos tik ūkinės komercinės veiklos pajamoms
tenkančios sąnaudos (leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami
atskaitymai).
113
Atskaitymai iš pajamų (2)
 Tuo
atveju, kai organizacija parduoda kaip
paramą gautas materialines vertybes,
sąnaudoms priskiriamos tik su jų pardavimu
susijusios transportavimo, sandėliavimo ir
panašios sąnaudos.

Kadangi šiuo atveju materialinės vertybės buvo
gautos neatlygintinai, jų vertė sąnaudoms
nepriskiriama.
114
Paramos priskyrimas atskaitymams
 Paramos
gavėjo statusą turinčios organizacijos iš ūkinės
komercinės veiklos pajamų gali atskaityti visas išmokas,
įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios
Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nustatyta tvarka
skirtos labdarai ir paramai.
 Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, apskaičiuojant
apmokestinamąjį pelną, iš ūkinės komercinės veiklos
pajamų negali būti atimama parama, kuri teikiama
panaudojant iš kitų asmenų (juridinių ir fizinių) gautą
paramą.
115
Nario mokesčių priskyrimas atskaitymams
 Iš
ūkinės komercinės veiklos pajamų gali būti atskaitomi
sumokėti nario mokesčiai, kai narystė kitose pelno
nesiekiančiose organizacijose susijusi su ūkinės –
komercinės veiklos pajamų uždirbimu.
116
Pelno mokesčio deklaravimas
 Pelno
mokestį nuo apmokestinamojo pelno deklaruoja
metinėje pelno mokesčio deklaracijoje;
 Pelno mokestį turi sumokėti iki kito mokestinio
laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos (jeigu mokestinis
laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, iki kitų
metų spalio 1 dienos).
117
Atleidimas nuo deklaracijos pateikimo
gali būti laikinai atleidžiamos nuo pelno
mokesčio deklaracijos pateikimo jei jos nevykdo
ūkinės komercinės veiklos.
 Norėdama būti atleista nuo pelno mokesčio deklaracijos
pateikimo organizacija gali kreiptis į VMI, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje ji yra įregistruota Mokesčių
mokėtojų registre, ir pateikti prašymą laikinai atleisti
nuo mokesčių deklaracijų pateikimo.
 Organizacijos
118
Asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar
atlikėjo veiklos ir tuo pat metu susijusių su draudėju darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais, apmokestinimas
 Gyventojų
pajamų mokesčio tarifas – 15 proc.
 2011 metais draudėjai iš savo lėšų nuo apdraustųjų
asmenų pajamų, gautų iš sporto veiklos ar atlikėjo
veiklos arba pajamų, gautų pagal autorines sutartis, kai
asmuo tuo pat metu yra susijęs su draudėju darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, moka
30,98 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo
ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
 Apdraustieji moka 9 proc. dydžio valstybinio
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo
įmokas.
119
Asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis ir nesusijusių
su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais,
apmokestinimas
Gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 15 proc.
 2011 metais draudėjai už asmenis, kurie gauna pajamas pagal
autorines sutartis, kai su draudėju jie nėra susiję darbo arba jų
esmę atitinkančiais santykiais, nuo socialinio draudimo įmokų
bazės moka 29,7 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir
privalomojo sveikatos draudimo įmokas
 2011 metais apdraustieji asmenys, kurie gauna pajamas pagal
autorines sutartis, kai asmuo tuo pat metu nėra susijęs su
draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais,
nuo socialinio draudimo įmokų bazės moka 9 proc. dydžio
valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos
draudimo įmokas

120
Valstybinio socialinio draudimo įmokų
bazė
 2010
metais socialinio draudimo įmokų
bazė, nuo kurios yra skaičiuojamos VSD
įmokos, asmenų, gaunančių pajamas pagal
autorines sutartis bei pajamas iš sporto ir
atlikėjo veiklos, kai jie su draudėju nėra
susiję darbo arba jų esmę atitinkančiais
santykiais, sudaro 50 proc. pajamų pagal
autorinę sutartį sumos ar pajamų iš atlikėjo
ir sporto veiklos.
121
Pridėtinės vertės mokestis
 Pagal
PVM įstatymą bendruomeninės organizacijos
gali būti registruojamos pridėtinės vertės mokesčio
(toliau – PVM) mokėtojomis.
 PVM mokėtojomis gali būti registruojamos tokios
organizacijos, kurios:
 vykdo ar numato vykdyti bet kokio pobūdžio
ekonominę veiklą*
ir (ar)
 iš kitos ES valstybės narės įsigyja ar numato įsigyti
prekių.
122
Registravimasis PVM mokėtoja (1)
 Jeigu
organizacija vykdo ekonominę veiklą ir bendra
atlygio suma, gauta už patiektas prekes ar suteiktas
paslaugas, per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių)
buvo didesnė kaip 100 000 Lt, tai tokia organizacija
privalo registruotis PVM mokėtoja.
 Jeigu minėtoji atlygio suma neviršija 100 000 Lt,
organizacija gali PVM mokėtoja įsiregistruoti
savanoriškai.
123
Registravimasis PVM mokėtoja (2)
 Jeigu
organizacija, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, iš
kitos Europos Sąjungos valstybės narės įsigyja prekes,
tai jai gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoja.
 Organizacija, kurios iš ES valstybių narių įsigytų prekių
vertė (kitų nei naujos transporto priemonės ar akcizais
apmokestinamos prekės) praėjusiais kalendoriniais
metais ir einamaisiais kalendoriniais metais buvo
didesnė negu 35 000 Lt, privalo įsiregistruoti PVM
mokėtoja.
124
PVM atskaita (1)
PVM atskaitos teise gali pasinaudoti tik PVM mokėtojais
įsiregistravusios organizacijos, kurios vykdo ar ketina vykdyti
ekonominę veiklą.
 PVM mokėtoja įsiregistravusi organizacija turi teisę įtraukti į
PVM atskaitą įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM
šiais atvejais:
1) kai įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos naudoti PVM
apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;
2) kai įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos naudoti
tokiam už Lietuvos ribų įvykusiam prekių tiekimui ir paslaugų
teikimui, kuris būtų apmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų
šalies teritorijoje (išskyrus draudimo ir finansines paslaugas,
suteiktas už Europos Bendrijų teritorijos ribų).

125
PVM atskaita (2)
 Kai
organizacija, įsiregistravusi PVM mokėtoja, be
minėtos ekonominės veiklos vykdo tokią veiklą, kuri
pagal PVM įstatymo nuostatas nelaikoma ekonomine
veikla ir dėl to nėra PVM objektas, tai tokiai veiklai
vykdyti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo (importo)
PVM negali būti atskaitomas.
 Tai gali būti tokie atvejai, kai PVM mokėtojais
įsiregistravusi organizacija be vykdomos ekonominės
veiklos vykdo valstybės ir savivaldybių veiklą, kuri
nėra PVM objektas.
 Todėl ir prekių bei paslaugų pirkimo PVM, tenkantis
šių organizacijų vykdomai valstybės ir savivaldybių
veiklai, negali būti įtrauktas į PVM atskaitą.
126
PVM atskaita (3)

Jei PVM mokėtoju įsiregistravusi organizacija vykdo
mišrią veiklą (PVM apmokestinamą, PVM
neapmokestinamą bei veiklą, kuri nėra PVM objektas), tai
ji į PVM atskaitą gali traukti tik tą prekių (paslaugų)
pirkimo (importo) PVM dalį, kuri yra skirta PVM
apmokestinamai veiklai.
127
PVM neapmokestinamos tokios
teikiamos paslaugos
 kultūros
paslaugos, taip pat kitos šių asmenų tiekiamos
prekės ir teikiamos paslaugos, susijusios su kultūros
paslaugų teikimu.
 su kūno kultūra ir sportu susijusios paslaugos
 labdaros ir paramos renginių metu tiekiamos prekės ir
(arba) teikiamos paslaugos;
128
Valstybinio socialinio ir sveikatos
draudimo įmokos
 Privalomosios
VSD įmokos už gaunančius darbo
užmokestį asmenis skaičiuojamos nuo kiekvienam
apdraustajam apskaičiuoto darbo užmokesčio
(nepriklausomai nuo išmokėjimo šaltinių),
įskaitant ir pajamų neapmokestinamąjį dydį
129
SODRAI Pateikiama informacija
 Pranešimas
apie apdraustųjų valstybiniu socialinio
draudimu pradžią
 Pranešimas apie apdraustųjų valstybiniu socialinio
draudimu pabaigą
 Pranešimas apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius
 Pranešimas apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba
vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) atostogas vaikui
prižiūrėti
 Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį
130
Vietos projektų išlaidų apmokėjimo
būdai
 Vietos
projekto, teikiamo strategijos vykdytojui pagal
priemonę, kurią reglamentuoja strategija, tačiau
nereglamentuoja KPP, tinkamoms finansuoti išlaidoms
apmokėti taikomi:
 išlaidų kompensavimo su avansu,
 išlaidų kompensavimo (be avanso),
 sąskaitų apmokėjimo išlaidų apmokėjimo būdai.
131
Išlaidų kompensavimo su avansu
mokėjimo būdas
tik juridinių asmenų, kurių veiklą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų
įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų
įstatymas arba Lietuvos Respublikos labdaros ir
paramos fondų įstatymas, teikiamiems vietos
projektams.
 taikomas
132
Išlaidų kompensavimo (be avanso)
mokėjimo būdas
 gali
būti taikomas juridinių ir fizinių asmenų vietos
projektams finansuoti.
133
Sąskaitų apmokėjimo būdas
 gali
būti taikomas juridinių asmenų, kurie yra
perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą,
įgyvendinamiems vietos projektams, kuriems vietos
projekto vykdytojas sudaro:
 darbų, paslaugų teikimo arba prekių tiekimo
sutartis su rangovais, paslaugų teikėjais arba prekių
tiekėjais, atrinktais vadovaujantis Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.
134
Dėkoju
už dėmesį
135