Transcript Vietos projektas

Vietos projektų ir
paraiškų rengimas
Ekonomikos ir vadybos fakultetas,
Administravimo ir kaimo plėtros katedra
Lektorė dr. Vilma Atkočiūnienė
mob. tel. 8 (682) 14169
El. paštas: [email protected]
Šilalė
2011 – 03 - 30
Mokymo programos tikslas
Suteikti žinių vietos projektų rengimo ir
įgyvendinimo vadovams ir komandoms,
apie vietos plėtros projektų rengimo
principus ir metodus, numatomus
rezultatus ir stebėseną, paraiškų pildymo
reikalavimus ir ypatumus kaimo plėtros ir
LEADER metodo įgyvendinimo kontekste.
2
Mokymų seminaro struktūra
• ES ir Lietuvos kaimo plėtros bei ES
vystymo strateginės gairės
• Vietos plėtros projektų rengimo pagrindai
• Vietos plėtros projektų - paraiškų pildymo
metodinės nuostatos
• Praktinė užduotis – projektų-paraiškų
pildymas.
3
ES ir Lietuvos kaimo plėtros bei
ES vystymo strateginės gairės
4
ES kaimo plėtros strateginės gairės (2007–
2013 m. programavimo laikotarpis, 2006 02 20)
• Žemės ūkio ir miškininkystės sektorių
konkurencingumo gerinimas;
• Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas;
• Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir
kaimo ekonomikos įvairovės skatinimas;
• Užimtumui ir veiklos įvairinimui skirtų vietos
gebėjimų stiprinimas – Leader metodo
įgyvendinimas ;
• Programavimo nuoseklumo užtikrinimas;
• Bendrijos priemonių tarpusavio papildomumas.
5
ES strateginės kryptys iki 2020 m.
• pažangus augimas (žinių, švietimo ir
skaitmeninės visuomenės skatinimas, bei
inovacijų ekonomikos vystymas);
• tvarus augimas (siekti, kad mūsų gamybos
sektorius tausiau naudotų išteklius ir kartu
didėtų mūsų konkurencingumas);
• integracinis augimas (didinti įvairių
visuomenės sluoksnių dalyvavimą darbo
rinkoje, skatinti įgyti įgūdžių, kovoti su skurdu,
skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą).
6
Strateginiai tikslai 2020 m.
• 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumas
turėtų būti 75 proc.;
• 3 proc. ES BVP turėtų būti investuojama į MTTP;
• turėtų būti pasiekti vadinamieji 20x20x20 klimato
ir energetikos sričių tikslai;
• mokyklos nebaigusių asmenų turėtų būti ne
daugiau kaip 10 proc., o 40 proc. jaunimo turėtų
įgyti aukštojo mokslo laipsnį arba diplomą;.
• ant skurdo ribos gyvenančių asmenų turėtų
sumažėti 20 mln.
7
Tam, kad 2020 m. Europos užmojai
būtų įgyvendinti bus:
• vadovavimas ir atskaitomybė pakelta į naują
lygmenį;
• taikomi griežtesni valdymo metodai, kuriais
užtikrinama, kad įsipareigojimai būtų vykdomi
imantis veiksmingų praktinių veiksmų;
• pažangą stebės Komisija;
• siekiant didesnės darnos, vienu metu bus
teikiamos ataskaitos ir atliekami vertinimai ir
pagal 2020 m. Europos strategiją, ir pagal
stabilumo ir augimo paktą
8
Iniciatyvos tikslams pasiekti
Komisija siūlo 2020 m. Europos darbotvarkę, kurią
sudaro kelios pavyzdinės iniciatyvos:
• „Inovacijų sąjunga“;
• „Judus jaunimas“;
• „Europos skaitmeninė darbotvarkė“;
• “Tausiai išteklius naudojanti Europa“;
• „Ekologiškam augimui skirta pramonės politika“;
• „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“;
• „Europos kovos su skurdu veiksmai“.
9
ES kaimo plėtros scenarijai
Scenarijaus tipas
Politikos
tipas
Numatomas
poveikis
Poveikio trukmė
Žemės ūkio
intensyvinimas
Sprendimas dėl
paramos žemės
ūkio intensyvinimui
priimtas
nacionaliniu lygiu
Atskirų žemė ūkio
sektorių
konkurencingumo
didinimas; kaimo
gyventojų mažėjimas
Vidutinės trukmės
poveikis
Parama
Subsidijos
ūkininkams ir
kitoms gyventojų
grupėms
Ne konkurencingumo, Greitas poveikis
o veiklos ir
bendruomenių
palaikymas;
priklausomybė nuo
viešojo finansavimo
Teritorinis
konkurencingumas
Teritorinis požiūris
konkrečioje
vietovėje
integruojantis
plėtros veikėjus,
rinkas ir viešosios
paramos
priemones
Laipsniškas kaimo
vietovių atgaivinimas
ir restruktūrizacija;
prisitaikymas prie
naujų kaimo vietovių
funkcijų ir
pasikeitusios
paklausos
Ilgalaikis poveikis
10
Kaimo integruotos plėtros principai
Į vietovę nukreiptas
požiūris
Tarpsektorinis
požiūris
Bendradarbiavimas
ir tinklai
Mokymasis,
novatoriškumas
>> Apimamos vietovės
o ne atskiri sektoriai
>>Sinergija tarp įvairių veiklų,
strategijų bei skatinimo priemonių
>> vertikalus ir horizontalus
bendradarbiavimas
>> Mokymai, pasikeitimas
patirtimi ir įvertinimas
11
Vietos plėtros projektų rengimo
pagrindai
12
12
Vietos plėtros strategija, projektas,
vietos projekto paraiška
• Vietos plėtros strategija – dokumentas, kuriame pateikta VVG
teritorijos socialinės ir ekonominės situacijos ir gyventojų poreikių
analizė, VVG misija, kaimo vietovių plėtros vizija, prioritetai,
tikslai, jų įgyvendinimo priemonės, veiklos sritys ir
rekomenduojami veiksmai naudojant vietovės išteklius, viešąją
paramą ir telkiant VVG, kaimo bendruomenių ir kitų kaimo
gyventojų pastangas.
• Vietos projektas – pareiškėjo vietos veiklos grupei teikiamas,
strategiją atitinkantis veiklos aprašas, kuriame nurodomi
planuojamos veiklos tikslai, uždaviniai ir pagrindžiamos jiems
įgyvendinti reikalingos išlaidos.
• Vietos projekto paraiška – vietos plėtros strategijos vykdytojo
parengtas dokumentas, kurį turi užpildyti ir strategijos vykdytojui
pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti lėšų vietos projektui
įgyvendinti.
13
Dokumentai, kuriais būtina vadovautis
•
•
•
•
•
•
•
LR Nacionalinė bendroji strategija
LR Kaimo plėtros programa
Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos
kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „leader
metodo įgyvendinimas“ priemonę „vietos plėtros strategijų
įgyvendinimas“, administravimo taisyklės
Šilalės rajono VVG vietos plėtros strategija
Bendrosios taisyklės pareiškėjams, teikiantiems vietos
projektų paraiškas pagal vietos plėtros strategiją
Specialiosios taisyklės pareiškėjams, teikiantiems vietos
projektų paraiškas pagal vietos plėtros strategijos
Vietos projekto įgyvendinimo bendradarbiavimo sutartis
(su juridiniu arba/ir fiziniu asmeniu)
14
14
Projektas
• tai iš anksto gerai parengtas ir suplanuotas
objekto ar sistemos sukūrimas ar jų
pakeitimas;
• tai sistema, apimanti tikslus, kuriems
realizuoti sukuriami objektai, diegiami
technologiniai procesai, numatomi reikalingi
ištekliai, sprendimai ir priemonės jiems
įgyvendinti;
15
Viešųjų projektų pobūdis
Didelis regimumas
Didelių permainų projektas
Didelio masto projektas
•Stiprus rėmėjas
•Vadovavimo grupė dirba su projekto lyderiu
•Vidinė rinkotyra, uždaviniai sprendžiami
įvairiais lygiais
•Stipraus partnerio ir visos bendruomenės
įsitraukimas
•Daug organizacinių pokyčių, ardymo, didelis
neaiškumas
•Valdoma politika
•Nuolatinis darbo santykių su plataus spektro
partneriais kūrimas
•Detalus veiklų planavimas, svarbiausi etapai
gerai paviešinti, galutiniai terminai patikimi
•Krypties ieškojimo planavimas ir peržiūrėjimas
žingsnis po žingsnio, etapais, labai lankstus
•Naudojamos sudėtingos stebėjimo priemonės ir
sprendžiamos problemos
•Didelis politinis regimumas ir nervingumas
Atsitiktiniai
Uždaras
Atviras
Inovacinis projektas
Pažįstamas projektas
•Projekto partneriai žino savo vaidmenis, nuolat
bendradarbiauja
•Anksti išsiaiškinamos alternatyvos,
išnagrinėjami pasirinkimai
•Sudaromi įvertinimo ir veiklos planai, apžvalgos
nuolatiniam tobulėjimui
•Susikoncentruojama į mažo masto
bandymus – nustatomi biudžetai
•Jei tik neatsitinka kas nors negera, tai politinių
problemų būna mažai
•Įtraukiamos inovacijos ar patikima jomis
•Paprastas planavimas
Mažas regimumas
(W. Briner, C. Hastings, M. Geddes, “Projekto lyderis”, 2007)
16
Tradicinis vietos projektų valdymo ciklas
VVG strategijos
įgyvendinimo
kvietimas
Vietos projekto
vertinimas
Vietos projekto
identifikavimas
Vietos projekto
rengimas
Vietos projekto
įgyvendinimas/
stebėsena
Vietos projekto
finansavimas
17
Visas projekto ciklas
Situacija, problemos
Programavimas
Įvertinimas
Naujo projekto idėjos
Įgyvendinimas
Identifikavimas
Formulavimas
Finansavimas
18
Projektų klasifikacija (1)
Priklausomai nuo įgyvendinimo srities
projektai būna:
• socialiniai projektai;
• ekonominiai projektai;
• organizaciniai projektai;
• techniniai projektai;
• mišrieji projektai.
19
Projektų klasifikacija (2)
Priklausomai nuo veiklos krypties,
išskiriamos šios projektų rūšys:
• mokymo-švietimo projektai;
• tyrimų ir vystymo projektai;
• inovaciniai projektai;
• investiciniai projektai;
• kombinuoti projektai.
20
Projektas kaip pokyčio procesas
Valdymo elementai (apribojimai): finansiniai, teisiniai, etiniai,
aplinkosauginiai, loginiai, laikas, kokybė, netiesioginiai efektai
Pradinė situacija
Poreikis/noras
PROJEKTAS
Rezultatas
Patenkintas poreikis/norai
Ištekliai: žmonės, žinios, įgūdžiai ir patirtis, kapitalas,
pastatai, įrankiai ir įranga, technologijos
[Maylor]
21
Pagrindiniai vietos projekto ypatumai
• Projektas yra darbas, turintis pradžią ir pabaigą, kurį
projekto komanda turi atlikti.
• Unikalus tikslas/ uždaviniai, tačiau tuo pačiu derantis su
vietos plėtros strategijos prioritetais ir ištekliais.
• Tiksliai įvardinti projekto rezultatai ar pasekmės
(poveikis).
• Ribotas laikas – griežtos laiko ribos.
• Projekto biudžeto apribojimai.
• Techniniai apribojimai.
• Komandinis darbas tarp įvairių socialinių partnerių
atstovų.
• Galima požiūrių įvairovė: bendruomenės - savivaldybės
administracijos - ūkininkų ir verslininkų.
22
Pagrindinės kaimo plėtros projektų
rengimo problemos
• rengiant vietos plėtros projektus akcentuojami
finansuotojų (o ne kaimo bendruomenės)
prioritetai;
• vietos plėtros projekto įgyvendinimas nukrypsta į
fragmentinius, pavienius tikslus, silpnos sąsajos
tarp planuojamų projekto tikslų, uždavinių,
planuojamų projekto veiklų ir rezultato;
• per mažai siekiama novatoriškumo ir vietos
išteklių racionalaus panaudojimo.
23
Vietos projekto tikslų sąsajos su
vietos plėtros strategija
• Rengiant vietos projektus pagal LEADER
metodą, projekto tikslas (bendrasis) turėtų
atitikti VVG vietos plėtros strategijos
tikslus, o projekto specifiniai tikslai – vietos
plėtros strategijos uždavinius ,
konkretizuotus esamai teritorijai ir
problemai.
24
Vietos projekto struktūros formavimas
Aktualumas
Problema
Tikslas
Uždavinys 1
Uždavinys 2
Uždavinys 3
Veiksmai . . .
Veiksmai . . .
Veiksmai . . .
Rezultatai . . .
Rezultatai. . .
Rezultatai . . .
Poveikiai . . .
Poveikiai . . .
Poveikiai . . .
25
Vietos projekto sandara ir sąsajos
su vietos plėtros (VP) strategija
VP strategijos tikslai
Poveikis
Projekto tikslas
Pasekmės
Projekto uždaviniai
Projekto rezultatai
Projekto indėliai
Projekto veiklos
26
Vietos projekto idėjos formulavimas
1.
2.
3.
4.
Gyvenamojoje vietovėje
egzistuoja problema ir mes
sugalvojame, kaip ją išspręsti.
Sugalvoję problemos
sprendimo būdą, ieškome
programos (nacionalinės), kuri
paremtų mūsų iniciatyvą
Savo idėjomis ir savanorišku
darbu bei paramos lėšomis
išsprendžiame vietos
problemą
Gyvenamojoje vietovėje
susiklosto nauja situacija,
kurioje nebėra anksčiau
buvusios problemos.
SIEKIAI
PROBLEMA
POVEIKIS
NAUJA
SITUACIJA
STRATEGIJA
PRIORITETAI
TIKSLAI
PROJEKTAS
SPRENDIMAI
27
10 ŽINGSNIŲ RENGIANT PROJEKTĄ
1 žingsnis. Bendruomenės poreikių tyrimas ir analizė.
2 žingsnis. Vietos problemų analizė /ir/ VPS prioritetų
analizė.
3 žingsnis. Suinteresuotų veikėjų analizė ir partnerių
paieška.
4 žingsnis. Projekto tikslų, uždavinių ir veiksmų plano
nustatymas.
5 žingsnis. Projekto turinio formulavimas.
6 žingsnis. Projekto kalendorinis planavimas.
7 žingsnis. Organizacinės struktūros sudarymas ir
atsakomybių paskirstymas.
8 žingsnis. Projektui reikalingų išteklių nustatymas.
9 žingsnis. Projekto biudžeto sudarymas.
10 žingsnis. Paraiškos pildymas, priedų rinkimas.
28
Esamos situacijos įvertinimas
• Suvokti, kodėl būtini pasikeitimai vietovėje;
• Nustatyti pasikeitimų naudą vietos plėtros
veikėjams, vietovei;
• Įvertinti galimas pasekmes;
• Įdiegti pasikeitimus;
• Ieškoti pastovių tobulėjimo būdų;
• Išeities taškas bendruomenės ir jos
teritorijos įsivaizdavimui po 10 – 20 metų.
29
Vietos ištekliai
•
•
•
•
•
•
•
•
Gamtos ir žmogaus sukurti ištekliai;
Vietos gyventojų susitelkimas ir tapatumas;
Žmogiškieji ištekliai;
Vietos gyventojų profesinė patirtis ir įgūdžiai;
Savivaldybės institucijų ir vietos valdžios
veikla;
Kaimo vietovių verslo įmonės ir jų veikla;
Prekių, paslaugų ir darbo rinka;
Krašto įvaizdis ir puoselėjimas
30
30
Nematerialūs ir materialūs vietos ištekliai
• Nematerialūs ištekliai yra gyventojų ir klientų lojalumas, vietovės
įvaizdis, reputacija, vietovės kultūra, vietos plėtros veikėjų partnerystė,
vietos žinios, kompetencijos, įgūdžiai ir patirtis, jie labai vertinami,
unikalūs ir nepakartojami.
• Materialūs ištekliai yra daugiau ar mažiau įprasti, daugeliui vietovių
aiškūs ir pasikartojantys.
•Svarbiausias principas siekiant išsilaikyti vietovių rinkoje yra nuolat
atnaujinti vietos išteklius.
•Vietovei tinkamai panaudojant turimus išteklius ir gebėjimus, didėja ir
jos sukuriama pridėtinė vertė.
•Prielaidas vietovės pridėtinės vertės kūrimui sudaro: vietovėje
veikiančios vietos veiklos grupės, veiklos orientacija į vietovę,
novatoriška veikla, ryšiai ir daugiasektorinis požiūris, bendravimo tinklai
ir tarptautinis bendradarbiavimas.
31
Vietovės SSGG analizė
Stipriosios pusės
Vidinė
aplinka
Išskirtiniai ištekliai, įgūdžiai ir
privalumai lyginant su
kitomis vietovėmis,
konkurentais ir rinkos
poreikiais.
Galimybės
Išorinė
aplinka
Reikšminga ir palanki
situacija šalies ir ES
ekonominėje, socialinėje,
kultūrinėje, aplinkosauginėje
aplinkoje.
Silpnosios pusės
Riboti ištekliai, įgūdžiai ir
sugebėjimai, kurie stabdo veiklą
ar gyventojų poreikių tenkinimo
galimybes.
Grėsmės
Reikšminga nepalanki
situacija šalies ir ES
ekonominėje, socialinėje,
kultūrinėje, aplinkosauginėje
aplinkoje.
.
32
Problemos nustatymas
• Nei viena problema neegzistuoja savaime – ji
visuomet yra priežasčių ir pasekmių grandinės
dalis.
• Problemų analizės ir loginių “problemų – pasekmių”
ryšių numatymas bei aiškus jų atvaizdavimas yra
pamatas teisingam projekto struktūros numatymui.
• Labai svarbu teisingai suformuluoti pagrindinę
problemą – problemų medžio kamieną, arba dar
vadinamą “įeities tašką”. Jei problema nustatyta
klaidingai, tai ir sprendimai bus klaidingi. Todėl
svarbu yra teisingai atrinkti problemą ir ją išreikšti
kuo konkrečiau.
33
Problemos nustatymas
PROBLEMA turi būti:
•
apibrėžiama kaip egzistuojanti nepageidaujama
situacija, o ne kaip sprendimo nebuvimas (arba
pageidaujamos ateities situacijos nebuvimas);
•
visiems (tikslinei grupei ir VVG) aiškiai suprantama;
•
atrinkta tik viena, aktualiausia, problema iš daugelio,
esančių toje vietovėje ar srityje.
Sprendimų gali būti labai daug ir VPS rėmuose ir ne
strategijos rėmuose.
Pavyzdys:
1)
Ne – “nėra nutekamojo vandens valymo įrengimų”,
TAIP – nesurenkami ir nevalomi nutekamieji vandenys”;
2)
NE – “neatvažiuoja pas mus turistai”,
TAIP – “mūsų vietovė nepatraukli turistams”.
34
PROJEKTO NUSTATYMAS
VP strategijos prioritetų rėmuose
Problemų medis
35
Problemų formulavimo pavyzdys
36
Vietos projektas apima
• Tikslą ir uždavinius (iš anksto suplanuotų
rezultatų gavimą per numatytą laiką);
• Išteklius (piniginius, materialinius,
žmogiškuosius, laiko, informacinius ir kt.);
• Aplinką (kurioje kuriamas ir realizuojamas
vietos projektas);
• Rezultatą (fiziniai (pramoniniai) objektai;
technologijos; produkcija, sistemos,
intelektualūs (moksliniai) tyrimai ir kt.).
37
Kas yra projekto tikslas ir uždaviniai?
• Bendrasis tikslas – tai bendra projekto idėja ir
bendras siekis, į kurį veda specialusis tikslas ir visi
projekto uždaviniai bei jų veiklos
– Tikslo realizavimas pamatuojamas bendru projekto
poveikiu (pasekme): konkretus, išmatuojamas,
pasiekiamas, svarbus, susietas laike.
• Uždaviniai – pagrindinės projekto dalys, vedančios į
Tikslą, ir rodančios laukiamus rezultatus ar dalinį
poveikį bendruomenės aplinkos, socialinėje,
ekonominėje ar žinių srityse.
– Uždavinius galima skirstyti į bendruosius ir
specifinius
38
Vietos projekto tikslo aprašymas
• Aiškiai, vienu trumpu sakiniu, apibrėžkite
pagrindinį projekto tikslą,
• Tikslas turi būti aiškiai susijęs su vietos plėtros
strategijos prioritetu/remiama veikla
• Aprašykite ką projektas siekia pakeisti, pagerinti ar
įtakoti
• Turi figūruoti vietovardis
• Po tikslo aprašymo pateikite planuojamą suminį
projekto (tikslo) rezultatą ir galimą poveikį
projektui pasibaigus
39
Tikslų struktūra
Tikslas – tai veiklos orientyras.
Pagal pobūdį tikslai būna:
• krypties pobūdžio;
• siekio pobūdžio;
• išteklių pobūdžio;
• pažangos pobūdžio.
40
Reikalavimai tikslams
• konkretumas, aiškumas, reikšmingumas ir
pasiekiamumas;
• pagrįstumas ir kompleksiškumas
atspindintis realią situaciją;
• aukštesnio lygio siekis.
41
Uždaviniai
• Tai tikslo siekimo etapai, kuriuos apsprendžia
užduotys reikalingiems atlikti darbams, tam, kad
būtų pasiektas numatytas rezultatas.
• Iškeliami uždaviniai bendruomenės/pareiškėjo
problemai spręsti turi tiesiogiai sietis su tikslu.
• Formuluojant uždavinius būtina nurodyti koks
bus kiekvieno uždavinio išmatuojamas poveikis
vietos išteklių stiprinimui ar gausinimui
42
Projekto uždavinių charakteristikos
KONKRETŪS: susiję tik su viena veiklos sritimi, vienu
etapu.
PAMATUOJAMI: galimi įvertinti konkrečiais kriterijais,
išmatuojamais rodikliais.
PASIEKIAMI: organizacijos ir partnerių kompetencija
turi būti pakankama rezultatams pasiekti.
REALISTIŠKI: uždaviniai turi būti tokie, kad konkreti
komanda galėtų juos įgyvendinti konkrečiu laiku, jie
turi būti realūs ir įgyvendinami.
TERMINUOTI: uždaviniai turi būti įgyvendinami
užsibrėžto laiko rėmuose.
43
Rezultatas
• Rezultatas – tai veiklos procesu
sukurtas produktas ar paslauga, kuri/s
daro poveikį vietos ištekių kokybinei ar
kiekybinei kaitai socialine, ekonomine,
kultūrine, aplinkosaugine ar politine
prasme, numatyto tikslo siekiamybės
linkme.
44
Poveikis
• Poveikis – tai įgyvendinto projekto paveikos
rezultatų suminė pasekmė, užtikrinanti aplinkos
kiekybinius ir kokybinius pokyčius
• Poveikis gali būti :
• trumpalaikis ir ilgalaikis
• teigiamas ir neigiamas
• Poveikį būtina planuoti ir įvertinti.
• Reikia nurodyti numatomo bendro poveikio
kiekybinę arba kokybinę reikšmę
• Sekti ir registruoti poveikį ir rezultatus poveikio
lentelėje
45
Projekto aplinkos
Aplinka – tai projekto veiklos rezultato
pritaikymo sritis. Kaimo plėtros procese
skiriamos šios aplinkos:
• socialinė;
• ekonominė;
• kultūrinė;
• aplinkosauginė;
• politinė.
46
Suinteresuotosios šalys
• Pirminės (daro tiesioginę ir didžiausią
įtaką);
• Antrinės (projektas gali teigiamai ar
neigiamai paveikti jų interesus, todėl jos
gali palaikyti projektą arba jam
prieštarauti)
47
47
Suinteresuoti veikėjai
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Įmonių vadovai;
Funkcinių padalinių
vadovai;
Projektų vadovai;
Projektų komandų nariai;
Vartotojai;
Tiekėjai;
Rangovai/subrangovai;
Darbuotojai;
Finansuotojai (rėmėjai);
Kreditoriai ir akcininkai
Kiti
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Politinės organizacijos;
Aplinkosaugininkai;
Konkurentai;
Vietos bendruomenė;
Visuomenė;
Viešosios organizacijos;
Mokyklos, universitetai,
ligoninės;
Privatūs asmenys;
Bažnyčia;
Žiniasklaida;
Valdžia (nacionalinė,
regiono, vietos
Kiti
48
48
Suinteresuoti veikėjai pagal svarbą projektui
Pirmaeiliai – tie, kurių problemą turėtų išspręsti
projektas ir kurie gaus tiesioginę naudą iš
projekto, naudosis projekto sukurtais rezultatais.
Antraeiliai – tie, iš kurių projektas sulauks
daugiausia paramos (valstybinės organizacijos,
savivaldybės, NVO, savanoriškos grupės,
įmonės). Šioje grupėje reikėtų ieškoti projekto
partnerių.
Trečiaeiliai – tie, kurie nebūtinai įsitrauks į projektą,
bet jų vaidmuo bus reikšmingas projekto
tęstinumui užtikrinti (savivaldybė, seniūnija,
vyriausybės institucijos ir kt.).
49
Suinteresuoti veikėjai pagal įtaką ir elgseną
•
•
•
•
Labai remia projektą ir yra labai svarbios – reikėtų
įtraukti į glaudų bendradarbiavimą su projekto
komanda.
Labai svarbios, bet neremia projekto – reikėtų
atidžiai dirbti, kad būtų padidintas jų paramos lygis.
Svarbus nustatyti, kokią naudą projektas joms suteiks,
ir pagalvoti, kaip tą naudą joms pristatyti.
Labai remia projektą, bet nėra ypač svarbios, gali
blaškyti projekto komandą, tačiau jų parama turėtų
būti pripažinta ir atitinkamai valdoma.
Nėra svarbios ir neremia projekto, reikėtų stebėti,
kad būtų žinoma, kaip keičiasi jų įtakos projektui lygis,
tačiau nereikėtų leisti joms blaškyti projekto
komandos.
50
50
Suinteresuotų veikėjų analizė
Suinteresuot Kontaktai su
i veikėjai
veikėjais
Interesai ir
lūkesčiai
Ribojantys
veiksniai
Galimas
vaidmuo
Kokios
svarbiausios
organizacijo
s ar žmonės
galėtų
domėtis
projektu ?
Kokie
esminiai
interesai ir
lūkesčiai iš
projekto ?
Kokie veiksniai
riboja
dalyvavimą
projekte arba
galėtų būti
kliūtys projektui
vykdyti ?
Koks galimas
vaidmuo
vykdant
projektą ar jo
veiklą ?
Kas, kur ir
kada susitiko,
šnekėjosi su
suinteresuotu
veikėju ?
1 veikėjas
2 veikėjas
3 veikėjas
51
Veiksniai į kuriuos reikia atsižvelgti
renkantis partnerį
• Įgūdžiai ir ištekliai. Ką jie gali pasiūlyti? Ar jie turi
rimtų įgūdžių ir išteklių (piniginių ir nepiniginių?)
• Papildomumas. Ar jų įgūdžiai ir ištekliai teikia
projektui ką nors, kuo būtų galima užpildyti spragas ir
kas padėtų dirbti, t. y., ką nors, ko negali pasiūlyti kiti?
• Motyvacija. Kokios yra paskatos – materialinės,
socialinės, psichologinės ar kitos – motyvuoja partnerį
dirbti projekte? Ar veikla susijusi su problemine
projekto sritimi?
• Reputacija. Ar jie sugebės vykdyti įsipareigojimus? Ar
jie turi darbo projektuose patirties?
Aiškiai apibrėžkite kiekvieno partnerio indėlį į
projektą ir jų bendradarbiavimo motyvus.
52
Projekto darbų planavimo logika /1
Kas bus daroma?
• Išvardinamos projekto užduotys ir veiklos,
remiantis logine matrica.
Kokį rezultatą reikia pasiekti?
• Išvardinami rezultatai, remiantis logine matrica.
Jie padės apspręsti projekto etapus, gaires ir
susijusios veiklos mastą.
Kokiu būdu?
• Kiekviena veikla išskaidoma į lengvai valdomus
darbus.
53
Projekto darbų planavimo logika /2
Ko reikia veiklai vykdyti?
• Numatomi žmogiškieji ištekliai, lėšos, priemonės,
įranga, patalpos, medžiagos, išorės ekspertai,
leidimai ir t. t.
Kada bus vykdoma veikla? Kiek ilgai ji truks?
• Nustatoma kiekvienos veiklos įgyvendinimo
trukmė bei pradžios ir pabaigos datos.
Kas ir kaip įsitrauks į šią veiklą?
• Numatomi darbų vykdytojai ir paskirstomos
atsakomybės, atsižvelgiant į racionalų darbų krūvį.
54
Darbų plano sudarymas
• Darbų planas – tai projekto veiklų pristatymo
būdas, kuris nustato veiklų ir darbų loginę seką,
tarpusavio ryšius ir trukmę.
• Darbo plane ties kiekvienu konkrečiu darbu
nurodoma jo trukmė, laikas, už jo įgyvendinimą
atsakingas asmuo, grupė ar institucija,
numatomos darbui reikalingos atlikti lėšos bei jų
šaltinis.
55
DARBŲ PLANO SUDARYMAS
Veiklų išskaidymo į darbus (D) struktūra
56
Darbų plano sudarymo eiga
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Veiklos sugrupuojamos pagal jų tipus;
Veiklos suskirstomos į etapus;
Veiklos suskaldomos į darbus;
Nustatomos veiklų datos, eiliškumas ir ryšiai;
Įvertinama veiklų ir darbų trukmė;
Paskirstomos atsakomybės ir darbai;
Suformuojama darbų plano lentelė.
57
Veiklų sugrupavimas pagal jų tipus
Priklausomai nuo projekto specifikos, gali būti
numatyti šie veiklų tipai:
• Projekto valdymas ir administravimas
• Finansų valdymas
• Viešųjų pirkimų organizavimo veiklos
• Veiklos susijusios su projekto turiniu
(uždaviniais)
• Komunikavimo ir viešinimo veiklos
• Projekto stebėsenos ir vertinimo veiklos.
58
Darbų plano lentelės pavyzdys
Eil.
Nr.
Veiklos
pavadinimas
1.
Vietos projektą
administruojanči
ų asmenų
atranka; darbų ir
paslaugų
pirkimo
organizavimas
Trukmė Vykdymo Vykdymo
pabaiga
(mėn.) pradžia
(metai,
(metai,
mėnuo)
mėnuo)
Atsakingas
asmuo
Partnerio
vaidmuo
2.
.....
59
Vietos projekto rodiklių nustatymas
Rodikliai yra skirti pamatuoti projekto intervencijos dydį ir
padarinius (t.y. rezultatus, pasiekimus ir poveikį). Jie
aprašo projekto intervencijos logikos eilutę taip, kad
pasiekimai ir laimėjimai galėtų būti pamatuoti ir įvertinti.
Rodikliai
• nustato reikalavimus kokybei (kas vyks ir kaip?),
• parodo tikslinę grupę (kam skirta?),
• nurodo vietą (kur?),
• apibrėžia kiekį (kiek?),
• nustato terminus (kada ir kiek laiko?).
Rodikliai kaip matavimo ir vertinimo vienetai gali būti išreikšti
kiekybiškai (skaitine verte) arba kokybiškai (lyginamuoju ar
aprašomuoju būdu). Paprastai lengviau yra išmatuoti
kiekybę negu kokybę.
60
Vietos projekto rodiklių savybės
• Aiškūs (lengvai suprantami);
• Pamatuojami (skaitine ir kokybine išraiška);
• Unikalūs (asocijuoti tik su vienu padariniu, negali tas
pats rodiklis būti skirtas keliems padariniams
pamatuoti);
• Objektyviai patikrinami (nustatomi informacijos
šaltinių);
• Prieinami (jų šaltiniai prieinami už priimtiną kainą);
• Laiko apriboti (nustatyti konkrečiam laikotarpiui);
• Tiksliam esamos parinktų poveikio ir pasekmių
rodiklių padėties nustatymui dažnai prireikia
specialaus tyrimo atlikimo, statistinių duomenų ar
oficialios informacijos šaltinių rinkimo ir analizės.
61
Rodiklio pavadinimas
Matavimo
vienetas
1. Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdomas projektas, skaičius
Skaičius
2. Atnaujinta ir įrengta bendruomenės patalpų/visuomeninės
paskirties pastatų
Skaičius
3. Sutvarkyta ir įrengta viešųjų erdvių/objektų
Skaičius
4. Įkurta amatų centrų
Vnt.
5. Atnaujinta ir išsaugota gamtos bei kultūros objektų
Vnt.
6. Atnaujinta ir išsaugota kaimo paveldo objektų
Vnt.
7. Atnaujinta ir išsaugota kaimo kraštovaizdžio komponentų
Vnt.
8. Išleista leidinių
Vnt.
9. Naujai sukurtų darbo vietų skaičius (9.1+9.2)
Vnt. Skaičius
Dabartinė
situacija
(jei
taikoma)
Laukiamo
rezultato
kiekybinė
išraiška
9. 1. vyrams
9. 2. moterims
9. 3. jaunimui iki 30 metų amžiaus
10. Sukurtos paslaugos pagal veiklos rūšis: (tinkamą pasirinkimą
pažymėti ženklu „X“)
10.1. transporto paslaugos
10.2. laisvalaikio, sporto ir kultūros veikla
10.3. kitos pagrindinės paslaugos
11. Kaimo gyventojai, kurie naudosis projektų rezultatais
Skaičius
12. Kaimo gyventojai, kurie naudosis projekto metu sukurtomis ar
patobulintomis paslaugomis kaimo vietovėje
Skaičius
62
PROJEKTO IŠLAIDŲ IR BIUDŽETO
PLANAVIMAS
• Projekto biudžetas – tai visas projekto veiklos
sritis apimantis išlaidų planas (sąmata), kurio
tikslas – planuoti ir kontroliuoti išlaidas projekto
įgyvendinimo laikotarpiu.
• Prieš biudžeto sudarymą reikia atlikti
paruošiamuosius darbus. Yra šie pagrindiniai
etapai:
1. Projekto išteklių planavimas;
2. Projekto vertės nustatymas.
63
Projekto išteklių planavimas
Siekiant tiksliai nustatyti projekto vertę/kainą,
svarbu įtraukti visus reikiamus išteklius:
• projekto administravimo (darbo) ištekliai;
• įrengimai, mašinos ir mechanizmai, medžiagos;
• rangovų, paslaugų teikėjų darbai;
• transporto išlaidos;
• informavimo ir mokymo išlaidos;
• administravimo technika;
• kiti ištekliai.
64
Projekto išteklių planavimo metodai
• Išteklių poreikio nustatymas pagal esamus
normatyvus, techninį projektą;
• Ekspertinis projekto išteklių poreikio
įvertinimas;
• Pasirinkimas pagal analogiškus projektus.
65
Projekto vertės nustatymas
Šiuo etapu numatoma darbo jėgos bei kitų išteklių
preliminari kaina.
• Vertės nustatymas apima:
projekto įgyvendinimo kainos alternatyvų svarstymą,
kainos sumažinimo galimybių analizę ir įvertinimą.
• Projekto kaina nustatoma remiantis sąmatomis, kurios
sudaromos pagal reikiamų išteklių kiekius, jų technines
specifikacijas bei kitus techninius ekonominius rodiklius.
Svarbūs aspektai:
• Darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas valandomis,
dienomis ar mėnesiais, priklausomai nuo darbo
(paslaugų) tipo ir realiai darbui projekte skirto laiko.
66
Projekto išlaidų struktūra
Biudžeto lentelė pildoma pagal kiekvieno
finansuotojo pateiktą formą konkrečiai subsidijai.
• Projekto išlaidas sudaro:
Tinkamos projekto išlaidos – tik šios išlaidos
nurodomos pildant biudžeto lentelę;
Netinkamos išlaidos – šios išlaidos biudžeto lentelėje
nenurodomos.
Visos tinkamos projekto išlaidos yra:
• Paramos lėšos (subsidija),
• Paraiškos teikėjo ir (ar) jo partnerių indėlis
(papildomas arba ko-finansavimas).
67
Projekto ko-finansavimas
•
Ne mažesnis kaip 10 proc.; 25 proc.; 35 proc.; visų
tinkamų finansuoti vietos projekto išlaidų.
Įnašas
Piniginis įnašas
Įnašas natūra
Nekilnojamas turtas
Savanoriškas darbas
68
68
Pasitaikančios klaidos planuojant
biudžetą
• Dažna projektų rengėjų klaida – nepakankamai
pilnai suskaidytos veiklos.
• Neidentifikuoti darbai ir su jais susijusios išlaidos
priverčia projekto įgyvendinimo metu patirti virš 20
proc. didesnes išlaidas nei buvo planuota.
• Nurodomi rinkos kainų neatitinkantys darbuotojų ir
ekspertų įkainiai.
• Biudžeto kategorijos būna per stambios arba per
smulkios.
69
Gero biudžeto požymiai
1. Aiškumas ir išsamumas;
2. Nurodytų išlaidų būtinumas;
3. Išlaidų realumas;
4. Išlaidų veiksmingumas, siekiant
numatytų projekte tikslų.
70
Vietos plėtros projektų-paraiškų
pildymas
71
Projekto-paraiškos struktūra (1)
1. Bendri duomenys apie pareiškėją
2. Informacija apie pareiškėją ir vietos projekto partnerį
3. Informacija apie vietos projektą, kuriam prašoma
paramos
4. Vietos projekto santrauka
5. Projekto įgyvendinimo rodikliai
6. Projekto įgyvendinimo planas
7. Projektui reikalingų darbų/paslaugų/prekių pirkimų
sutarčių sudarymo planas
8. Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas
72
Projekto paraiškos struktūra (2)
9. Tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimas
10. Projekto finansavimo šaltiniai
11. Informacija apie EB paramą
12. Informacija apie valstybės pagalbą
13. Kita informacija
14. Pateikiami dokumentai
15. Pareiškėjo deklaracija
73
73
Sėkmingos vietos projekto paraiškos
elementai
Dėl geros paraiškos nebus leista finansuoti blogo
projekto, tačiau vargana projekto paraiška gali ženkliai
sumažinti jūsų sėkmės šansus.
Gera paraiška:
• Paremta puikia (novatoriška) projekto idėja
• Remiasi gerai parengtu vietos projektu
• Parašyta paprastai ir aiškiai
• Atitinka paramos teikėjo interesus (VVG) ir prioritetus
bei remiamos veiklos kryptis (Vietos plėtros strategija
• Realistiška, gyvybinga ir nuoširdi
74
Patikrinkite, ar pasirinktą idėją pagrindėte
pagal LEADER principus
LEADER laiptai
Teritorinis
požiūris
Principas „iš
apačios į viršų“
VVG
(horizontali
partnerystė)
Naujovės
Ryšys tarp
veiklų
(integruotas
požiūris)
Bendravimo
tinklai (galimi
ir tarptautiniai)
bei kooperacija
Vietos plėtros
finansavimas ir
valdymas
75
Kada kaimo projektas yra novatoriškas?
• Aiški, motyvuojanti ir pasiekiama ateities vizija.
• Projektas pristato naują produktą/paslaugą arba kaimo
vietovėje naują produktų/paslaugų vystymo metodiką.
• Projektas turi aiškų mokymo ir išmoktų pamokų
perteikimo ir paviešinimo planą.
• Projektas atneš naudą visai kaimo ekonomikai: skatins
privataus sektoriaus investicijas į vietovę; kuria
subalansuoto užimtumo galimybes; suteikia paslaugas,
kurios tiesiogiai prisideda prie užimtumo didinimo vietos
bendruomenėje, mažina užimtumo kliūtis.
• Projektas sprendžia lygybės, skurdo ir socialinės
atskirties klausimus vietovėje.
• Projektas stiprina konkurencinius pranašumus ir didina
vietovės konkurencingumą
76
Projekto novatoriškumo padeda
siekti suvokimo mobilizacija
• Įžvalgumas – matyti tuos dalykus, kurie kitiems
nėra savaime suprantami;
• Objektyvumas – matyti dauktus iš skirtingų
pusių;
• Intuicija – neatmesti nuojautos, kuri atspindi
kolektyvinę patirtį, bet nėra sąmoningai
suvokiama;
• Periferinis mąstymas – nuimti uždangas, kurios
trukdo plėstis akiračiui.
77
Vietos projektų paraiškų pildymo bendrieji
principai/1
• pareiškėjai teikia vietos projektų paraiškas Šilalės
VVG, atsižvelgdami į vietos projekto įgyvendinimo
vietą ir Šilalės VVG teritoriją;
• vietos projekto paraiška turi būti užpildyta aiškiai.
• Turi būti pateikiama išsami informacija, ypač apie
tai, kaip vietos projektas prisidės prie Strategijos
įgyvendinimo, kokia bus jo nauda;
• vietos projekto paraiška turi būti pildoma
taisyklinga lietuvių kalba. Kita kalba užpildytos
vietos projekto paraiškos nepriimamos.
78
Vietos projektų paraiškų pildymo
bendrieji principai/2
• Turi būti pateikiamas vienas vietos projekto paraiškos
ir reikalaujamų prie vietos projekto paraiškos
pridedamų dokumentų egzempliorius, kurio pirmajame
puslapyje nurodoma ORIGINALAS, dvi vietos projekto
paraiškos ir reikalaujamų prie vietos projekto paraiškos
pridedamų dokumentų kopijos, kurių pirmajame
puslapyje nurodoma KOPIJA ir vietos projekto
paraiškos versija elektroninėje laikmenoje.
• Kiekvienas bylos puslapis turi būti sunumeruotas.
• Pateikiamos vietos projekto paraiškos ir jos priedų
originalas ir dvi kopijos turi būti įsegtos į atskirus
segtuvus.
79
VVG vietos projektų teikimas (1)
• Kvietimą teikti vietos projektų paraiškas
skelbia strategijos vykdytojas (VVG)
• Vietos projekto paraiškos vertinimo
proceso etapai:
a) administracinės atitikties vertinimas;
b) tinkamumo skirti lėšas vietos projektui
įgyvendinti vertinimas;
c) pirmumo bei naudos ir kokybės vertinimas.
80
VVG vietos projektų teikimas (2)
• Vietos projektų vykdymo sutarčių sudarymas
• Pirkimo procedūrų vykdymas
• Vietos projekto vykdytojo mokėjimo prašymų
pateikimas, vertinimas ir tvirtinimas
• Lėšų vietos projektams įgyvendinti
išmokėjimas
• Vietos projektų įgyvendinimo ataskaitų
rengimas ir teikimas
81
Sėkmės, sveikos nuovokos ir
šeimininkiško/gaspadoriško požiūrio
įgyvendinant vietos projektus!
Būkime savo ateities
šeimininkais !
82