Transcript Personalinio kompiuterio komunikacinė įranga

Personalinio kompiuterio
komunikacinė įranga
Vertiklai (modemai)
Modemo pagrindinė paskirtis - diskrečiuosius
kompiuterio signalus paversti tolydžiaisiais ir
persiųsti juos telefono linija, po to gautus
tolydžiuosius signalus paversti diskrečiaisiais ir
grąžinti kompiuteriui. Moduliavimas – diskrečiųjų
signalų vertimas į tolydžiuosius. Atvirkščias procesas
- demoduliavimas.
Modemo sandara
Modemą sudaro nuosekliosios sąsajos
valdiklis, koderis – dekoderis,
moduliatorius – demoduliatorius
(M/D), ROM (pastovioji atmintinė
‘read only memory’), įėjimo bei
išėjimo filtrai. Per nuosekliąją sąsają
PK sujungiamas su modemu. Prieš
siųsdamas pranešimą telefono linija
moduliatorius suderina signalą su
ROM saugomu duomenų perdavimo
protokolu. Priimant signalą viskas
vyksta atvirkščiai. Filtras slopina
parazitinius signalus.
PK dažniausiai naudojami asinchroniniai modemai. Jie
informaciją perduoda baitais (žodžiais, simboliais).
Kiekvienas žodis prasideda START ir baigiasi STOP baitais,
nurodančiais žodžio pradžią ir pabaigą. Septyni bitai skirti
duomenims perduoti, o aštuntasis - kontrolinis, perdavimo
teisingumui patikrinti. Kad siųstuvas ir imtuvas vienas kitą
suprastų, reikia laikytis tam tikro duomenų perdavimo
protokolo. Modemui suderinti su informacijos imtuvu
dažniausiai (IBM tipo PK) naudojama nuoseklioji
asinchroninė sąsaja RS232.
Sinchroninis perdavimas esti spartesnis ir patikimesnis,
tačiau gerokai brangesnis, todėl PK modemuose retai
naudojamas.
Modemų naudojami protokolai ir saryšis
su informacijos perdavimo greičiu
Nuo modemų naudojamų protokolų priklauso jų jungimosi greitis. Dabar
dažniausiai naudojami šie protokolai:
•
V.22 – dažnis 1200-2400 Hz, greitis apie 600 ir 1200 bit/s
•
V22bis – praplėstas V.22 protokolas, greitis padidintas iki 2400 bit/s
•
V.32 – greitis 4800 ir 9600 bit/s
•
V.32bis – greitis padidintas iki 14400 bit/s. Įvesti tarpiniai greičiai 7200
ir 12000 bit/s. Galimybė keisti jungimosi greitį seanso metu
•
V.32terbo – greitis iki 19200 bit/s
•
V.34 – greitis iki 28800 bit/s.
•
V.34bis – greitis iki 33600 bit/s
•
V.90 – greitis iki 56kbit/s. Modemai naudojantys šiuos protokolus buvo
sukurti pirmiausia bankams, centralizuotoms sitemoms, taip pat padidinti
vartotojų jungimosi greičius naudojant internetą.
Modemo instaliavimas,
problemos
Perkant modemą dažniausiai turėtumėte gauti diską su tvarkyklėmis ir įdiegimo eiga.
Modemai yra vidiniai ir išoriniai.
Vidinis modemas
Kompiuteris turi būti išjungtas. Įstatome vidinį modemą į ISA lizdą. Įjungiame kompiuterį.
Dažniausiai kompiuteris suras naują įrenginį. Atsidarys langas “New Hardware Found”,
reikia užstatyti žymeklį ant užrašo “Driver from Disk”. Po to nurodyti kur yra tvarkyklės
(driver’iai) ir paspausti OK. Modemas įdiegtas. “Control Panel” pasirinkus nuorodą
“Modems”, galima tvarkyti modemo parametrus, t.y. modemo greitį, garsiakalbio garsą,
bitų perdavimą ir kt.
Išorinis modemas
Kompiuteris turi būti išjungtas. Reikia sujungti laidus, t.y. maitinimo ir laidą jungiantį
kompiuterį su modemu. Pastarasis turi jungtis prie COM lizdų (dažniausiai tai būna
COM2). Po to, įjungiame kompiuterį. Kompiuteris turi surasti naują įrenginį. Atsidarys
langas “New Hardware Found”. Nurodome kur yra tvarkyklės (diskas, kurį gauname su
modemu ) ir paspaudžiame OK. Modemas įdiegtas. “Control Panel” pasirinkus nuorodą
“Modems”, galima tvarkyti modemo parametrus.
Problemos
Problema
1. Kompiuteris suranda ne tą
modemą.
2. Neturi tvarkyklių.
3. Jungiantis prie interneto
modemas “nesusikalba” su kitais
kompiuteriais.
4. Problemos su IRQ.
Sprendimas
Reikia įdėti diską, kurį gauname su modemu.
Nurodyti gamintoją ir modemą. Jei nėra disko,
įdiegti Standart modemą. Turėtų veikti.
Modemas visada veiks (tik bus negalima
panaudoti visų jo galimybių) įdiegus Standart
modemo parametrus. Kai modemas veiks,
internete reikia susirasti gamintojo svetainę. Rasi
tvarkyklių. Modemą reiks įdiegti iš naujo.
Reiktų sumažinti modemo greitį iki 2400 bps
(kiek teko jungtis visada tokiu greičiu susijungiu)
ir tada pabandyti jungtis. Jie jungiasi, pabandyti
greitį padidinti. Mieste turi veikti 57600bps
greičiu, užmiestį – kad ir turint greitą modemą
bus galima susijungti tik 33600bps greičiu, nes
ryšio linijos daugiau negali.
Reikia pasižiūrėti ar tuo pačiu IRQ nesinaudoja ir
kitas įrenginys. Jei taip - reikia pakeisti IRQ (jei
tai vidinis modemas ant jo plokštės reikia pakeisti
IRQ “džemperius”). Dažnai naudojamas IRQ3.
IŠORINIS MODEMAS
GENIUS "GM 56 FLEX"
Palaiko iki 56K failų ir 14.4Kbps faksogramų siuntimo greitį.
Veikia ITU 56K V.90 ir K56flex protokolais. Suderinamas
su Hayes AT Command. Automatinis numerio rinkimas ir
atsiliepimas. Savarankiškai atpažįsta ir nusistato
duomenų, faksogramų ir balso siuntimui / priėmimui. Turi
5 indikatorius: "Modem Ready", "Off Hook", "Carrier
Detect", "Send Data", ir "Received Data". Jungiamas per
standartinį 9/25 jungčių serijinį portą. Veikia su Windows
2000, patvirtintas FCC ir CE tarnybų.
Yra išvadai išorinių garsiakalbių ir mikrofono prijungimui,
modemas Plug-n-Play (PnP) suderinamas. Šiuolaikinis
dizainas, informatyvi priekinė panelė.
Kartu su modemu pateikiama nemažai licenzijuotos
programinės įrangos, skirtos faksogramų siuntimui /
priėmimui, balso įrašymui (gali veikti kaip autoatsakovas)
- "Trio Communication Suite"; taip pat yra keletas
kompiuterinių žaidimų.
Išorinis modemas
Genius GM56FlexE-V
Kompaktiškas – 170x120x28
mm, užpakalinėje sienelėje yra 9 RS232 jungtys ir lizdai telefono linijai,
bei papildomo telefono pajungimui.
Suderintas su duomenų perdavimo
protokolais: V90, V34+, V34,
V32bis, V32, V23, V22bis, V22 A/B,
V21, Bell 212A ir 103; duomenų
suspaudimas V42bis и MNP-5;
palaiko fakso funkcijas Class 1, 2 V17,V21,V27Ter (14400-300bps);
palaiko standartą V80 darbui su
videookonferencijomis, ASVD,
Voice Mail.
VIDINIS MODEMAS Genius
"GM 56 PCI - L"
56K modemas, turintis Data / Fax / TAM funkcijas
• "32-bit PCI Local Bus" interfeisas
• Pagrindinė mikroschema pagaminta firmoje "Lucent
Technologies" (modelis 1646)
• Gali siųsti bylas iki 56K greičiu
• Faksogramų siuntimo / priėmimo greitis iki 14.4 kilobitų per
sekundę
• Veikia Windows 95/98/2000 ir NT operacinėse sistemose
• Suderinamas su "Hayes AT" komandomis
• Palaikomas "Windows 2000"
• Atitinka "Microsoft PC 98 Design Initiative" reikalavimus
• Automatinis numerio rinkimas ir atsiliepimas (veikia kaip
autoatsakovas)
• Automatiškai persijungia duomenų ir faksogramų siuntimui /
priėmimui
• Pluoštas licenzijuotos programinės įrangos (siuntimui priėmimui, naršymui po Internet‘ą ir kt.)
Lyginamoji lentelė
Duomenų perdavimo greitis, Kb/s
Modemo tipas
Failo parsiuntimo laikas
9,6
paprastas
2,3 v.
14,4
paprastas
1,5 v.
28,8
paprastas
46 min.
56
paprastas
24 min.
128
ISDN
10 min.
1540
T-1 linijai
52 s
4000
kabelinis
20s
10000
kabelinis
8s
Modemo spartinimas
• Tvarkyklės
Visu pirma, turėkite naujausias modemo tvarkykles,
jas daugeliu atveju rasite savo modemo gamintojo
svetainėje, arba užsukę į tvarkyklių puslapius:
www.hardware.lt/drivers,
www.windrivers.com/,
www.drivershq.com/ ir kitus. Turėkite omenyje,
kad modemas su naujausiomis tvarkyklėmis dirbs
pastebimai sparčiau.
TCP/IP nustatymai
TCP/IP parametrus nusistatyti turbūt
svarbiausias darbas po tvarkyklių
instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti
kokie pas juos prisijungimo TCP/IP
nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta.
Pasiekti šiuos parametrus galima taip:
Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu
piktograma "Dial-Up Networking",
pasirinkite "properties", susiraskite
aplanką "server types", žemiau turi būti
mygtukas "TCP/IP settings...",
spragtelkite jį, atsiradusiame lange
įrašykite parametrus, ties Primary DNS
ir Secondary DNS. Kur Specify IP
address eilutė nieko rašyti nereikia, nes
kas kart prisijungus per dial-up (tel.
linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.
Kiti nustatymai
"Server types" langas turėtų
atrodyti maždaug šitaip:
Jeigu pažymėtas parametras Log on
to Network, bandoma jungtis
prie "MS Windows" tinklo, todėl
susijungimo trukmė pastebimai
pailgėja. IPX/SPX compatible
nustatymas irgi nereikalingas, šis
nustatymas naudojamas
jungiantis tinklo plokštėmis per
LAN tinklą, dial-up režimu.
Pakoreguokite modemo
nustatymus:
Nueikite į"Control Panel" -> "Modems" , skiltyje "General" nuspauskite mygtuką
"Properties":
"General" skiltyje parametro "Maximum speed" laukelyje nustatykite
maksimalią leidžiamą reikšmę. "Connetions" skiltyje susiraskite mygtuką "Port
Settings" ir nuspauskite jį. Atsidariusiame lange "Advanced Port Settings"
parametro "Receive Buffer" slankiojantį žymeklį nustumkite į dešinę pusę.
Šalia "Port Settings" mygtuko yra "Advanced..." mygtukas, nuspauskite jį.
Atsiradusiame lange "Advanced Connetions Settings" uždekite varneles an tų
parametrų, kuriuos išvardinsiu: "Use error control", "Compress data", "Use flow
control" ( tašką nustatykite ant "Hardware (RTS/CTS)"). Kitus laukelius palikite
tuščius, o jeigu juose jau uždėtos varnelės, tada jas nuimkite.
Nusistatykite prievadų parametrus. Spragtelėkite dešiniuoju klavišu "My computer"
piktogramą, pasirinkite "Properties", susiraskite aplanką "Device manager", po
to skyrių "Ports". Išskleidę šį skyriu, pasirinkite tą prievadą, kuriuo naudojasi
jūsų modemas. Pasirinkę prievadą, paspauskite lange žemiau esantį mygtuką
"Properties". Atsiradusiame lange pasirinkite skyrių "Port settings" ir
nustatykite "Bits per second" didžiausią parametrą. "Flow control:" laukelyje
turetu būti nustatyta "Hardware" reikšmė.
Kabeliniai modemai
• Kabelinis modemas –įrenginys, leidžiantis kabelines TV linijas naudoti
duomenų perdavimui. Veikia panašiai kaip vietinio tinklo įranga.
Skirtingai nuo paprastos kabelinės TV įrangos, kuria televizijos signalas
transliuojamas į vartotojų namus, gali naudoti abipusį ryšį.
• Kabeliniai modemai veikia kabelinių televizijų kabeliais.Ką tai duoda –
nereikia mokėti už komutacines paslaugas, tik abonementinis mokestis. O
kaip žinome per telefono liniją dažniausiai reikia mokėti ir abonementinį
ir už komutacinių paslaugų tiekimą.Ne gana to kabeliniai modemai gali
palaikyti greitį siekiantį iki 10Mb/s (kai kurie iki 40 mb/s)
• Kompiuterinės technologijos vystomos stebėtinai sparčiai. Dar neseniai
modemai, dirbantys greičiu 28.8 Kb/s, skaitėsi labai greiti, o dabar tokių
greičių nepakanka. Atsirado naujos technologijos, kurios reikalauja
didesnių greičių Internet tinkle. Būtent dėl šios priežasties įrengimų
kūrėjai ieško galimybių padidinti duomenų perdavimo greitį.paskutiniai
įvykiai kabelinių modemų arenoje parodotai, kad aukšto greičio
technologijos darosi vis labiau prieinamos ir vis labiau patrauklesnės
klientų dėmesiui.
Bay networks kabeliniai modemai
• Daigiausia susidomėjimo paskutiniu metu kabelinių modemų srityje
kelia firmos LANcity kabeliniai modemai.Kompanijos Bay Networks
padalinys LANcity pilną įrengimų liniją, kuri naudojama kabelinėje
televizijoje tinklo išplėtimui iš veino miesto galo į kitą. Remiantis
atvirais maršrutais ir architektūros maštabavimu, LANcity gaminių
serija leidžia klientams gauti greito duomenų perdavimo galimybę. Šis
gaminys atveria galimybę teikti klientui pilną paslaugų spektrą miesto
ribose. Klientas laimi, informacijos apsikeitimo greitis didesnis negu
palaiko telefono modemas. Tuo tarpu stebėtinai išaugo interaktyvios
galimybės. Informacijos pakrovimas dideliais grafikos kiekiais ir
stambiais duomenų failais perduodamas televizijos kabeliais 10 Mb/s
greičiu, atstumais didesniais negu 300 km be trikdžiū televizijos
signalui.Plati pralaidumo juosta leidžia kurti informacijos pakrivimą
bet kokiame tinklo taške.
Kabelinius modemus LANcity sudaro 3 modeliai: vieno kompiuterio
prijungimui prie televizijos tinklo (šiuo metu negaminamas), LCW-4
vartotojų darbo grupei prijungimui ir LCB-modemas stambio Ethernet
tinklo prijungimui. Pirmieji du modeliai turi AUI irTP portus ir vykdo
paprastas filtravimo funkcijas, LCB modemai turi portą AUI irturi save
mokančią maršrutizavimo funkciją su spanning tree protokolo palaikymu
(trumpiausio kelio paieška pagal alternatyvus maršrutus). Visi įrengimai
dirba televizijos kabeliu su šiomis charakteristikomis:
•
•
Impedansas: 75 Om;
Juostos svyravimo amplitudės: 1 Db/Mhz, 5 Db iš viso tiesioginiamia ir
atgaliniuose signaluose;
•
Grupinės juostos uždelsimo svyravimas: 60ns/Mhz, 240 nes iš viso
tiesioginiame, 200ns/Mhz iš viso atgaliniame kanale;
•
Lygmens svyravimas mažesnis negu 27 Db.
•
Dauguma kabelinių sistemų neatitinka šių reikalavimų, bet dauguma naujai
statomų linijų naudoja aukštos kokybės kabelius.
Telefaksai
Telefaksu telefono ar specialiomis ryšio linijomis
perduodamos dokumentų kopijos. Jis susideda
iš siųstuvo, kuriame yra skeneris ir
moduliatorius, bei imtuvo, turinčio
demoduliatorių ir spausdintuvą. Telefaksas yra
autonominis prietaisas. Jo funkcijas gali atlikti
PK, turintis faksmodemą, skenerį ir
spausdintuvą. Telefaksai esti analoginiai ir
skaitmeniniai.
Analoginiame telefakse analoginis signalas, gautas
skeneriu nuskaičius dokumentą, per
moduliatorių ir ryšio liniją yra perduodamas
abonento telefaksui, kuris jį demoduliuoja ir
išspausdina popieriuje. Susijungę telefaksai
turi būti sinchronizuoti. Dokumentas
perduodamas eilutėmis. Analoginis telefaksas
perduoda pilkumo lygius, tačiau, kaip ir visos
analoginės sistemos, yra jautrus trikdžiams. Jis
lėtas, nes perduoda visus dokumento taškus ,
net ir tuščias vietas vienodu greičiu.
Tinklo plokštės paskirtis:
• domenų, gaunamų iš kompiuterio paruošimas perdavimui
per tinklo kabelį,
• duomenų perdavimas kitam kompiuteriui,
• duomenų srauto valdymas tarp kompiuterio ir kabelio.
Tinklo plokštė
Duomenų paruošimas.
• Kompiuteryje cirkuliuojantys duomenys perduodami blokais.
Seniausiuose kompiuteriuose buvo perduodami po 8 bitus,
vėliau(PC/AT) 16 bitų, dabar 32 bitai ir daugiau. Jie perduodami
lygiagrečiai(parallel) kaip kad mašinos juda autostradoje su 16 ar 32
vienos krypties juostomis.
• Tinklo kabelyje duomenys perduodami nuosekliai(serial) kaip kad
vienos juostos automobilių kelias. Duomenys kiekvienu momentu
juda viena kryptimi. Kiekvienas bitas seka vienas paskui kitą, kai tuo
tarpu magistralėje lygiagrečiai gali 8, 16, 32 ir didesnis bitų kiekis.
• Tinklo plokštė gautus iš magistralės duomenis pakeičia į nuoseklią
eilutę, kuri galiausiai verčiama į elektrinius, optinius signalus ir
perduodama kabeliais.
Tinklo adresas.
• Kiekviena tinklo plokštė turi savo tinklinį adresą, kurio
dėka nurodo savo vietą tinkle. Tinklo adresai formuojami
IEEE(Institute of Electrical and Electronic Engineers)
komiteto nuožiūra. Kiekvienas tinklo plokštės gamintojas
gauna unikalius tinklo plokščių adresus, kurie įrašomi į
tinklo plokštės pastoviąją atmintį.
• Duomenų perdavimo eiliškumas:
• Tinklo plokštė duomenis perima iš kompiuterio, jei turi
tiesioginio priėjimo prie atminties teisę, tai procesorius
išskiria tam tikrą atminties dalį, skirta duomenų
perdavimui.
Tinklo kortos duomenų srautai
• Tinklo plokštė perduoda užklausą į kompiuterį ir
laukia duomenų.
• Kompiuterio magistrale perduodami duomenys į
tinklą. Jei duomenų srautas labai didelis arba
kompiuterio ar tinklo plokštės darbo ritmas
nesutampa, tai naudojama tarpinė
atmintis(buferis). Joje duomenys yra laikinai
saugomi.
Duomenų perdavimo valdymas.
• Prieš perduodama duomenis į kitą kompiuterį tinklo
plokštė atlieka šiuos veiksmus:
• 1. nustato perduodamų duomenų bloko ilgį,
• 2. duomenų dydį, kurie gali būti perduodami be gavimo
patvirtinimo,
• 3. intervalus tarp duomenų blokų,
• 4. intervalą per kurį būtina pasiųsti patvirtinimą,
• 5. duomenų apimtį, kurią be patvirtinimo gali priimti
kiekviena iš plokščių ir tarpinė atmintis(buferis) nebus
perpildyta,
• 6. tikrina duomenų perdavimo greitį.
• Šie veiksmai leidžia, bendraujant
tarpusavyje, visiškai skirtingoms tinklo
plokštėms išvengti neteisingų duomenų
paketų perdavimo.
Tinklo plokštės parametrai ir
jų nustatymas.
• Darbo pertraukimo IRQ numeris. Pertraukimo
užklausos linija siunčiami signalai iš įvairių
kompiuterio įrenginių procesoriui. Kiekviena
užklausa turi savo prioritetą ir statoma į eilę.
Procesorius kiekvieną jų eilės tvarka aptarnauja.
Siunčiant užklausą formuojamas elektrinis
signalas – pertraukimas(intercorupt), kuris skirtas
centriniam procesoriui. Jis perduodamas per
užklausos IRQ kanalą. Tinko plokštės dažniausiai
naudoja IRQ3, IRQ5, IRQ10 arba IRQ11.
• Duomenų perdavimo ir siuntimo kanalas(base i/o
port). Juo cirkuliuos duomenys tarp centrinio
procesoriaus ir įrenginio. Procesorius šį kanalą
supranta kaip paprasčiausią šešioliktainį adresą.
Kiekvienas įrenginys gauna unikalų kanalo adresą.
Dažniausiai naudojamų šešioliktainių adresų
lentelė:
Pateikta lentelė gali keistis priklausomai nuo kompiuterio
modelio ir nuo įrenginių kiekio.
• 3 Pagrindinis atminties adresas(base address), nurodantis
kompiuterio operatyviosios atminties adresą, kuris bus
naudojamas kaip tarpinė atmintis, skirta duomenų
saugojimui. Dažniausiai tam naudojamas D8000 adresas.
Kai kurios tinklo plokštės šio adreso nenaudoja, todėl
joms toks adresas visai nenurodomas.
• 4. Jei plokštė naudoja išorinį ar integruota
transiverį(duomenų perdavimo jungtis), reikia nurodyti
kuris bus naudojamas. Tai dažniausiai atliekama pačioje
plokštėje trumpiklių pagalba, arba ją perprogramuojant.
Suderinamumas.
• Tinklo plokštė turi būti parenkama atsižvelgiant į
kompiuterio
architektūrą.
Populiariausios
magistralės:
• 1.
ISA(Industry Standart Architecture) 8 arba
16 bitų;
• 2.
EISA(Extended Industry Standart
Architecture) 32 bitų suderinama su ISA;
• 3.
MCA(Micro Chanel Architecture) 32 bitų
naudojama PS/2 kompiuteriuose;
• 4.
PCI(Peripheral Component Interconnect)
Kompiuterinių tinklų topologija
Topologija tai fizinis arba elektrinis kabelių sujungimo būdas į vieną tinklą.
Topologija tai tinklo skeletas.
Egzistuoja keletas pagrindinių topologijų:
• Bendros magistralės (Bus)
• Žvaigždės (Star)
• Žiedo (Ring)
• Medžio (Tree)
• Kiekvienas su kiekvienu (Mesh)
Pasirenkamas topologijos tipas priklauso nuo jums keliamų sąlygų arba
nuo jau egzistuojančio tinklo. Čia bus nagrinėjami labiausiai paplitę
topologijos tipai tai MAGISTRALĖS ir ŽVAIGŽDĖS.
Kompiuterius ir tinklinius įrenginius jus galite sujungti pasinaudodami
keliomis topologijomis, o po to jas apjungti su papildomu įrenginiu.
Tinklo topologija
Jungimo būdas “Magistralė”
• Šiame tinkle kompiuteriai yra sujungti,
panaudojant vieną jungiantįjį kabelį,
kuris jungiamas einant nuo vieno
kompiuterio prie kito.
Kompiuterių tinklo jungimo būdas –
magistralė.
Jungimo būdas “Žvaigždutė”
• Jo paskirtis yra užtikrinti, kad pasiųstas
signalas sėkmingai pasiektų adresatą.
Informacijos paketas iš kompiuterio
siunčiamas į koncentratorių, po to
dauginamas ir siunčiamas kiekvienam
kompiuteriui, kuris prijungtas prie tinklo.
Jei bet kuris kompiuteris išjungiamas arba
nutrūksta tinklo jungimo kabelis, tai likusi
tinklo dalis veikia.
Kompiuterių tinklo jungimo būdas – žvaigždutė.
Tokio tipo tinklas tampa neveiksnus tik tada, kai
sugenda koncentratorius.
Jungimo būdas “Žiedas”
• Kaip ir žvaigždutės tipo tinkle kompiuteriai yra
jungiami prie vieno įrenginio, kurio paskirtis
perduoti signalą iš vieno kompiuterio į kitą.
Pasiųstas signalas keliauja nuo vieno kompiuterio
prie kito pagal laikrodžio rodyklę. Kompiuteris,
kuriam buvo siųstas signalas padaro duomenų
kopiją ir laukia sekančios duomenų kopijos. Siųstų
duomenų paketą panaikina tas kompiuteris kuris jį
pasiuntė
Kompiuterių tinklo jungimo būdas – žiedas.
Kompiuterių prijungimui prie tinklo dažniausiai naudojama
vytos poros jungtis.
Kombinuotas jungimo būdas
• Dažniausiai naudojami kombinuoti įvairių kompiuterių
tinklų jungimo būdai. Jų dėka galima išspręsti daugumą
problemų, kurios kyla, kai reikia kompiuterius apjungti į
bendrą tinklą ir pagal esamą situaciją nei viena aukščiau
paminėta topologija netinka.
• Žvaigždės-magistralės jungimo būdas naudojamas kai
koncentratoriai sujungiami į bendrą žiedą, o prie jų
jungiami pagal žvaigždės principą kompiuteriai. Šiuo
atveju bet kurio vieno kompiuterio gedimas neatsiliepia
bendram kompiuterių tinklo funkcionavimui. Tik sugedus
koncentratoriui kompiuterių tinklas arba jo dalis gali tapti
nebeveiksminga
Kompiuterių tinklo jungimo būdas –
žvaigždė-magistralė
Žvaigždės-žiedo jungimo būdas yra panašus į žvaigždės magistralės jungimą, tik čia
kiekviena kompiuterių grupė yra jungiamas prie koncentratoriaus, o koncentratoriai
jungiami prie centrinio-vieno koncentratoriaus sudarydami vientisą žiedą. Toks tinklas
tampa neveiksnus tik tada, kai sugenda centrinis koncentratorius.
Tinklo komponentai ir jų
jungimo būdai
• Kompiuterio prijungimui prie tinklo
naudojamos specialios tinklo plokštės.
Priklausomai nuo kainos ir paskirties jose
gali būti sumontuota viena arba keletas
jungčių, naudojamų prisijungimui prie
tinklo. Kaip taisyklė ji turi procesorių, yra
galimybė keisti jos konfigūraciją, darbo
spartos didinimui galima papildyti atminties
Dažniausiai pačioje tinklo plokštėje sumontuojamas siuntimo-perdavimo
įrenginys(internal transiver). Jis dažniausiai valdo BNC, RJ45 jungtis.
Išoriniai siuntimo-perdavimo įrenginiai dažniausiai naudojami, kai
jungiamas storas kabelis, t.y. naudojama jungtis AUI
Išoriniai siuntimo-perdavimo įrenginiai.
Parenkant kabelį siūloma
atkreipti dėmesį į šiuos faktorius.
• 1.
Montažo paprastumas. Tai svarbu tada, kai duomenų
apsauga nėra pagrindinis rodiklis.
• 2.
Ekranavimas. Nors tokio kabelio kaina ir išauga, bet
jis sėkmingai apsaugo duomenis nuo išorinių trikdžių.
• 3.
Kryžminiai trikdžiai. Įvairių elektros prietaisai,
elektros laidai skleidžia tam tikras bangas, kurios gali
sukelti rimtų problemų dideliuose kompiuterių tinkluose.
• 4.
Duomenų perdavimo greitis. Nors šiuo metu
populiariausi 10 Mbit/s kompiuterių tinklai, bet vis
dažniau rengiami 100 Mbit/s ir didesnio perdavimo
greičio kompiuterių tinklai.
• 6. Kaina.
• 7. Signalo slopinimas. Tai vienas iš
pagrindinių rodiklių, kuris apriboja kabelio
ilgį. Dauguma sistemų naudoja klaidų
tikrinimo sistemas.
Kabelių palyginimui galima sudaryti tokią lentelę.
Koncentratoriai
Šakotuvai
Notebuk modemas
USB koncentratorius
Tinklinio spausdintuvo jungtis
Daugiaterminalinis kompiuterių
tinklas
Radijo modemai
Radijo tinklai perduoda duomenis tais atvejais, kai
organizuoti optinio kabelio ar kokio kito kabelio fiziškai
neįmanoma, ar turimi ryšio kabeliai nepatenkina vartotojų
dėl informacijos greičio perdavimo, arba jų manymų yra
ekonomiškai netenkinami.
Tinklai klasifikuojami į tris rūšis:
vietinius(LAN)
regioniniai(MAN)
globalieji(WAN)
Jie daugiausiai naudojami LAN tinklo kūrimui, bet
Gali būti naudojami ir nedideliems regioniniams
tinklams
Pirmiausia klasifikuojami pagal naudojimo dažnį, kuo
didesnis dažnis, tuo didesnis greitis.
1. 136-174 Mhz – greičio duomenų perdavimas iki 19.2
Kb/s, ryšio nuotolis iki 50-70 km, ryšis gali būti
atliekamas “iš už kampo” ir už horizonto, dėka radijo
spindulio kelio praėjimo lūžio prie žemės. Ryšio
parametrai praktiškai nepriklauso nuo oro sąlygų.
2. 400-512 Mgz –duomenų greičio perdavimas iki
128Kbit/s, ryšio ilgis iki 40-50 km. Galimas radijo ryšis
signalų priėmimo, dėka atspindžio nuo įvairių pastatų ir
konstrukcijų, kalnų ir t.t.
3. 800-960 MHZ diapazonuose ir daugiau yra galimybes
organizuoti kanalą su duomenų perdavimo greičių
daugiau negu 2Mbit/s, tuo pačiu tarp antenų turi būti
tiesioginis matomumas. Didėjimų didėja orų sąlygų
poveikis ir mažėja ryšio nuotolis.
Trečias klasifikavimo principas – pagal tinklo kūrimo pobūdį.
1. “taškas-taškas”, kai kartu dirba du įrenginiai,
2. “žvaigžde”, kai keletą abonentų įrenginių, aprūpinti
kryptinėm antenom, palaiko ryšį su vienu centriniu
įrenginiu.
Sudarant tinklus naudojami tam tikri standartai:
1. STANDARTAS 802.11 (RadioEthernet)
2. PLAČIAJUOSTIS SIGNALAS(PJS) IR
STANDARTAS 802.11
3. STANDARTAS 802.11(RadioLAN)
RadioEthernet-tai standartas organizuojantis radijo ryši
ribotame atstume lokaliniuose tinkluose, būtent kai
keletą abonentų turi vienodos teises priėjimo prie
bendro perdavimo duomenų kanalo. Toks kanalas, gali
būti organizuotas pasirinkant viena iš trijų technologijų:
1. Šviesinis perdavimas infraraudoname spektre.
2. Plačiajuostis signalas pagal tiesioginio nuoseklumo
metodą (DSSS).
3. Plačiajuostis signalas pagal dažnių keitimosi metodą
(FHSS).
4. Infraraudoni spinduliai ne tik tai turi turėti tiesiogini
matomumą, bet ir jautrus oro sąlygoms, todėl ši
technologija siūloma nauduoti tik tai pastato viduje.
PJS-buvo sukurta kaip priemonė mažinti trukdžius
informacijos perdavimo kodavime naudojant mažo galingumo
signalus.
Perduodant informaciją PJS metodų naudojamą daug platesne
dažnio juosta, negu paprastai.
PJS aprūpina duomenų perdavimo kodavimą. Priimti
perdavimą gali tik tai tas, kurio įrenginiai “nukreipti” ji tam
tikrą duomenų perdavimo kodavimo algoritmą. Be to PJS
aprūpina aukšta duomenų apsaugą nuo trukdžių atliekant
persiuntimą.
Nedidelės kainos.
Įranga:
1. Tinklo adapteris WaveLan Įstatomas į ISA-slot
2. Išorinė antena arba kambarinė antena
3. Įrenginys kabeliniam tinklui WavePOINT (Lucent
Technologies) nustato ryši tarp belaidžio ir
kabelinio lokalinio tinklo.
4. Tinklo adapteris personaliniams kompiuteriams
WaveLAN/PCMCIA (Lucent Technologies)
taikomas organizuojant kompiuterinius tinklus
mobiliam naudojimui
Point-to-Multipoint Wireless Remote Access Router
C-Band 5.725 - 5.850 GHz Digital Microwave Radio
Naudingos nuorodos
•
•
•
•
•
www.ixbt.com
www.vakarai.lt
www.techno.su.lt/~bernotas
www.nortelnetworks.com
Naujoji Komunikacija/ 2002 m. kovo 21-balandžio 4 d.
Nr.5, psl 14 (maršrutizatoriai, kartotuvai, komutatoriai)