Transcript 2 paskaita

Doc. Robertas Damaševičius
KTU Programų inžinerijos katedra,
Studentų 50-415
Email: [email protected]
Informacijos samprata
 Informacijos apibrėžimai:
 Žmogaus suvoktas objekto turinys, esamo pasaulio
atspindys
 Žinių apie kokius nors faktinius duomenis visuma
 Žinių loginis rinkinys, padedantis pasiekti tam tikrą
tikslą
 Iš anksto nežinomas pranešimas, perduodamas ryšio
kanalu (informacijos teorija)
 Matavimo vienetas:
 dvejetainis bitas (viena iš 2 galimų sistemos būsenų)
Bioinformatika (B110M100)
2
Informacijos savybės
 Informacija turi turinį, šaltinį ir adresatą
 Informacijai netinka adityvumo (sudėties) principas,
t.y. jei gauname tą pačią informaciją iš dviejų šaltinių,
jos nebus dvigubai daugiau.
 Informacijai netinka komutatyvumo (perstatymo)
principas, t.y. informacija turi būti pateikiama tam
tikra tvarka
 Informacijos turinys nepriklauso nuo jos saugojimo
būdų (laikmenų), taip pat nuo pateikimo formos.
Informacijos kiekio matavimas (1)
 Jeigu pranešime yra n simbolių, kiekvienas iš kurių
gali įgyti m reikšmių, tai pranešimą koduojančios
struktūros informacinė talpa yra:
Q  n  log
2
m
 Informacinė talpa rodo maksimaliai galimą
perduoti informacijos kiekį pranešime.
 Pvz., liet. abecėlėje yra 32 raidės, o 1 psl. telpa 1600
simboliai, vadinasi 1 psl. teksto gali būti 8kb
informacijos
Bioinformatika (B110M100)
4
Informacijos kiekio matavimas (2)
 Realiai perduodamas ar priimamas informacijos kiekis
būna mažesnis, nes pranešimo simbolių tikimybės nebūna
lygios
 Tada informacijos kiekio įvertinimui gali būti naudojama
informacijos entropija H, kuri suprantama kaip panaikintas
atsitiktinio kintamojo būsenos neapibrėžtumo dydis
(Šenono (Shannon) formulė):
m
H    p j  log
2
pj
j 1
pj yra būsenos (pranešimo simbolio) tikimybė.
Bioinformatika (B110M100)
5
Informacijos entropijos reikšmė
 Pvz.: turime vieną simbolį, kuris
gali įgyti vieną iš 2 reikšmių (0 arba
1)
 Entropija yra maksimali, kai tų
reikšmių tikymybės yra lygios, t.y.
mes negalime nuspėti tos reikšmės
 Jeigu reikšmę galima prognozuoti,
entropija artėja į nulį
 Entropijos skaičiavimas yra svarbus
ieškant funkciškai prasmingų DNR
sekų fragmentų
Informacijos vaidmuo
 Sisteminis požiūris:
 Informacija įgyja prasmę tik tam tikroje sistemoje,
kur šaltinis ir adresatas keičiasi pranešimais
 Informacijos funkcija
 Sistemų valdymas, t.y. medžiagų, energijos virsmų
bei informacijos srautų nukreipimas reikiamu
momentu reikiama kryptimi taip, kad būtų
realizuotas sistemos valdymo posistemėje
užfiksuotas tikslas bei programa
Organizuotos sistemos samprata
 Organizuota sistema
 Sistema, kuri apjungia materialiuosius medžiagų bei
energijos virsmus ir nematerialiuosius informacinius
procesus
 Organizuotos sistemos dalys
 Medžiagų ir energijos virsmų (valdomoji) posistemė:
vyksta medžiagų ir/arba energijos kaita.
 Informacinio valdymo posistemė: valdomosios
posistemės grandims perduoda informaciją apie tai,
kokiu laiko momentu kurios grandys turi atlikti savas
funkcijas.
Bioinformatika (B110M100)
8
Organizuotos sistemos schema*
*(Kirvelis, 2001)
Bioinformatika (B110M100)
9
Lastelė kaip organizuota sistema*
*A. Che. Engineering Biologic Systems
Organizuotos sistemos požymiai
 Sudėtinga nustatyti ribas
 Atviros sistemos, t.y. negali gyvuoti be aplinkos.
 Keičiasi laike
 Gali turėti atmintį
 Gali turėti hierarchinę struktūrą, t.y jos dalys t.p. gali
būti sudėtingos organizuotos sistemos
 Ryšys tarp poveikių sistemai ir rezultatų nėra tiesinis
 Sistema turi grįžtamuosius ryšius
Hierarchinė struktūra
Organizuotos sistemos
 Modelis galioja:
 Biosistemoms pradedant nuo ląstelės baigiant
sudėtingais daugialąsčiais organizmais
 Techninėms sistemoms (pvz., automobilis)
 Socialinėms sistemoms (pvz., organizacija,
ekonomika)
Informacinis gyvybės modelis
 Gyvybė: informacijos kaupimo sistema, o biocheminiai procesai yra
tik priemonės informacinėms procedūroms vykdyti.
 Evoliucijos eigoje genetinė informacija yra kaupiama didinant bei
tobulinant DNR genetinę atmintį, kuri kaupia biologinės raidos
informaciją.
 Informacinio valdymo struktūros:
 Ląstelių veiklą derina hormoninės informacinio valdymo struktūros
 Gyvūnai dar turi aukštesnio lygmens nervinį informacinio valdymo
posistemį
 Smegenų žievėje kaupiama kiekvieno gyvūno individualaus gyvenimo
informacija
 Valdymo metu informacija yra apdorojama
Bioinformatika (B110M100)
14
Informacijos apdorojimas
 Informacijos apdorojimas gali būti suprantamas, kaip
informacijos kodavimas-dekodavimas
 Kodavimas:
 realaus dinaminio proceso būsenų atspindėjimas abstrakčia
kodine forma stabilių būsenų atminties struktūroje
 Pavyzdys : paveldimos informacijos užrašymas nukleotidų
sekomis
 Dekodavimas:
 stabilių būsenų atspindėjimas realiame dinaminiame procese
 Pavyzdys : organizmo vystymasis pagal DNR užkoduotą
informaciją
Bioinformatika (B110M100)
15
Informacijos nešiklis ląstelėse
 Informacijos nešiklis ląstelių branduoliuose yra DNR
(dezoksiribonukleino rūgšties) molekulės, kuriose
informacija koduojama nukleotidų išsidėstymu.
 Žmogaus genomas yra užrašomas 3,2 milijardais simbolių
(kodo abecėlėje yra 4 simboliai), todėl genomo
informacijos talpis yra:
Q = log2 43 200 000 000 = 6 400 000 000 bitų = 763 MB
 Realiai informacijos kiekis ląstelėje yra mažesnis dėl
perteklinės ir beprasmės informacijos, triukšmo ir pan.
 Kai kuriuose virusuose nėra DNR molekulių, o
informacijos nešikliai yra RNR molekulės.
Bioinformatika (B110M100)
16
DNR molekulė
Bioinformatika (B110M100)
17
DNR cheminė sudėtis
DNR (Deoksiribonukleorūgštis) sudaryta iš heterociklinės azoto bazės ir angliavandenio
deoksiribozės, kurie jungiasi į polinukleotidinę grandinę per fosforo rūgšties likutį tam
tikru, kiekvienai individualiai DNR specifiniu nuoseklumu.
Azoto bazės yra keturios: adeninas (A), guaninas (G), citozinas (C) ir timinas (T).
(A)
(T)
(G)
(C)
18
DNR molekulės sudėtinės
dalys
DNR seka
/24
DNA – the molecule of life
By Michael Schroeder, Biotec,
2006
19
http://www.ornl.gov/hgmis
DNR sekos
 Prasmė: simboliškai atvaiduoja genetinę informaciją
saugomą DNR molekulėje
 Sintaksė: 4-raidžių abacėlė { A, C, G, T }
 Semantika: daugybė informacijos sluoksnių (lizdinis
kodas):




Baltymus koduojantys genai
Reguliatorinės sekos
mRNA sekos atsakingos už baltymų struktūrą
DNR išsukimo kryptį reguliuojančios sekos, ir t.t..
 Virš 95% yra “junk DNA” (biologinė prasmė neaiški)
20
Kas yra kodas?
 Kodas: informacijos pervedimo į kitą formą (formatą)
taysyklę
 Kodavimas: gautos informacijos perrašymas į
simbolius, kuriuos galima perduoti adresatui ryšio linija
 Dekodavimas: užkoduotų simbolių transformavimas į
gavėjui suprantamą formą
 Pvz.: pašto kodas, brūšninis (BAR) kodas, Morzės
kodas, kalbos abecėlė, dešimtainiai skaičiai, hieroglifai
Genetinis kodas
 Informatikoje kodas suprantamas kaip taisyklių rinkinys,
lentelė arba algoritmas, pagal kurį vienos sistemos
informacija pervedama ar perverčiama (transliuojama) į kito
tipo ar kitos sistemos informaciją
 Genetinis kodas yra taisyklių rinkinys, nusakantis kaip
nukleorūgščių (DNR ar RNR) azotinių bazių sekų tvarka
užrašyta genetinė seka yra perrašoma į amino rūgščių seką
 Genetinis kodas užrašo gyvųjų organizmų paveldimą
informaciją naudojant 4-ių simbolių nukleorūgščių abėcėlę
 Baltymų sintezės metu genetinis kodas yra perrašomas
(transliuojamas) į 20-ties simbolių baltymų (aminorūgščių)
kodą
Bioinformatika (B110M100)
22
Genetinio kodo savybės
 DNR molekulė turi dvi grandines, bet informacija skaitoma tik





nuo vienos grandinės 5'→3' kryptimi.
Kodas naudoja keturis simbolius – A (adeninas), C (citozinas),
G (guaninas), T (timinas). RNR molekulėje vietoje timino
naudojamas kitas nukleotidas – uracilas (U).
Nukleotidai sudaro „žodžius“, vadinamus kodonais arba
tripletais. Kiekvienas kodonas susideda iš 3 nukleotidų ir
atitinka tam tikrą aminorūgštį.
Skirtukų tarp žodžių nėra.
iRNR kodonų seka atitinka aminorūgščių seką polipeptidinėje
grandinėje
Genetinis kodas yra perteklinis.
DNR/RNR sekų abėcėlės kodai
1 simbolio kodas
A
C
G
T
U
Pavadinimas
Adeninas
Citozinas
Guaninas
Timinas
Uracilas
Trijų azotinių bazių linijinė kombinacija - tripletas (arba kodonas) apsprendžia tam tikrą amino rūgštį baltymo linijinėje struktūroje
Bioinformatika (B110M100)
24
Amino rūgščių kodai
Amino rūgštis
Alaninas
Argininas
Aspartinė rūgštis
Asparaginas
Cisteinas
Glutamino rūgštis
Glutaminas
Glicinas
Histidinas
Izoleucinas
Leucinas
Lisinas
Metioninas
Fenilalaninas
Prolinas
Serinas
Treoninas
Triptofanas
Tirozinas
Valinas
3 simbolių kodas
ALA
ARG
ASP
ASN
CYS
GLU
GLN
GLY
HIS
ILE
LEU
LYS
MET
PHE
PRO
SER
THR
TRP
TYR
VAL
Bioinformatika (B110M100)
1 simbolio kodas
A
R
D
N
C
E
Q
G
H
I
L
K
M
F
P
S
T
W
Y
V
25
Genetinės informacijos
kodavimas/dekodavimas
T
Antroji kodono pozicija
C
A
G
T
TTT [F]
TTC [F]
TTA [L]
TTG [L]
TCT [S]
TCC [S]
TCA [S]
TCG [S]
TAT [Y]
TAC [Y]
TAA [STOP]
TAG [STOP]
TGT [C]
TGC [C]
TGA [STOP]
TGG [W]
C
CTT [L]
CTC [L]
CTA [L]
CTG [L]
CCT [P]
CCC [P]
CCA [P]
CCG [P]
CAT [H]
CAC [H]
CAA [Q]
CAG [Q]
CGT [R]
CGC [R]
CGA [R]
CGG [R]
ATT [I]
ATC [I]
ATA [I]
ATG [M]
ACT [T]
ACC [T]
ACA [T]
ACG [T]
AAT [N]
AAC [N]
AAA [K]
AAG [K]
AGT [S]
AGC [S]
AGA [R]
AGG [R]
GTT [V]
GTC [V]
GTA [V]
GTG [V]
GCT [A]
GCC [A]
GCA [A]
GCG [A]
GAT [D]
GGAC [D]
GAA [E]
GAG [E]
GGT [G]
GGA [G]
GGA [G]
GGG [G]
Pirmoji
kodono
pozicija A
G
Bioinformatika (B110M100)
T
C
A
G
T
C
A
G
T
C
A
G
T
C
A
G
Trečioji
kodono
pozicija
26
Kodavomo/ dekodavimo
procedūros savybės (1)
 Pertekliškumas.
 Turint 4 simbolių abecėlę, ja galima užkoduoti 64 skirtingus 3
simbolio ilgio žodžius.
 Realiai koduojama tik 20 skirtingų amino rūgščių.
 Tai reiškia kad tai pačiai amino rūgščiai koduoti yra
naudojamas daugiau kaip vienas kodonas (trijų simbolių
seka).
 Tuo genetinės sekos yra panašios į programavimo kalbas, kur
tą patį veiksmą taip pat galima užrašyti skirtingais sakiniais.
Bioinformatika (B110M100)
27
Kodavomo/ dekodavimo
procedūros savybės (2)
 Dekodavimo procedūra yra vienareikšmė, t.y.
 pagal nukleotidų seką galima vienareikšmiškai nustatyti
amino rūgščių seką:
 Pvz., CUUGGUCCC yra leucinas-glicinas-prolinas.
 Kodavimo procedūra nėra vienareikšmė, t.y.
 turint amino rūgščių seką negalima vienareikšmiškai atkurti
pirmykštę nukleotidų seką.
 Pvz., leuciną galima užrašyti UUA, UUG, CUU, CUC, CUA,
CUG, gliciną - GGU, GGC, GGA, GGG, proliną - CCU, CCC,
CCA, CCG. Vadinasi, 3 amino rūgščių seką galima užrašyti
6*4*4=96 būdais.
Bioinformatika (B110M100)
28
Kodų palyginimas
Savybės
Lietuvių kalba
Naudojimas Žmonių bendravimui
Morzės kodas
Genetinis kodas
Informacijai
perduoti Paveldimos
informacijos
telegrafu
kodavimui
Raidžių
32 raidės
2 pagrindiniai simboliai: 4 raidės: A, C, G, T (U)
skaičius
taškas,
brūkšnelis;
4
pagalbiniai simboliai (tarpai)
Žodžio
Mažiausias kalbos vienetas, Viena paprastos abėcėlės Viena amino rūgštis
reikšmė
turintis prasmę bei reikšmę raidė
Žodžių ilgis Įvairaus ilgio - nuo 1 iki 31 Įvairaus ilgio
3 raidžių ilgio (kodonai arba
raidės ar daugiau
tripletai)
Žodžių
Skirtukai - tušti tarpeliai.
Skirtukai - tarpeliai.
Skirtukų nėra.
skirtukai
Sakinio
Kalbinis vienetas, sudarytas Vieną žodis paprasta abėcėle Viena
polipeptidinė
reikšmė
iš vieno ar daugiau žodžių
grandinė
Sakinių
Taškai,
klaustukai, Ilgas tarpas (7 laiko vienetai) Tam
tikros
nukleotidų
skirtukai
šauktukai
sekos,
rodančios
geno
pradžią ir pabaigą
Perkodavimo Nevienareikšmis
Tiksliai
perkoduojama Kodavimas nevienareikšmis
tikslumas
pirmyn ir atgal
Bioinformatika (B110M100)
29
Organizuota biologinė sistema*
*Kirvelis
Baltymų sintezės procesas
 Transkripcija
 RNR nukopijuoja geno, kurio pradžią žymi kodonas ATG,
kopiją į mRNR. Ją sudaro viena geno spiralė, kurioje T yra
pakeista U.
 Transliavimas
 Ribosoma juda išilgai mRNR, nuskaito kodoną ir iškviečia
atitinkamą tRNR, kuri perneša nuskaitytą kodoną
atitinkančią amino rūgštį. Enzimai prijungia amino rūgštį
prie sintezuojamo baltymo ir atlaisvina tRNR.
 Procesas kartojamas tol, kol aptinkamas pabaigos (STOP)
kodonas (TAA, TAG arba TGA).
Bioinformatika (B110M100)
31
Informacinis požiūris į baltymų
sintezės procesą
 Pranešimo RNR (mRNR) kopijuojama geno dalis veikia




kaip programa, sudaryta iš atskirų baltymo gamybos
instrukcijų.
Ribosoma veikia kaip centrinis procesorius, kuris skaito
mRNR nukopijuotą geną ir įvykdo programą.
Transportavimo RNR (tRNR) veikia kaip įvesties/išvesties
sistema.
Proceso įvestis (žaliava) yra amino rūgštys.
Proceso išvestis (rezultatas) yra susintezuotas baltymas.
Bioinformatika (B110M100)
32
Lastelė – kompiuteris?
≈
Tiuringo mašina
 Pirmasis matematinis kompiuterio modelis (1936 m.




pasiūlė A. Turing)
Turėjo didžiulę įtaką šiuolaikinio kompiuterio
architektūroms.
Automatas, nuosekliai vykdantis begalinę instrukcijų
seką, bei įsimenantis būseną
Skirtingų instrukcijų bei būsenų kiekiai – baigtiniai.
Bet kurį per baigtinį laiką įvykdomą algoritmą (procesą)
galima realizuoti universalia Tiuringo mašina (ChurchTuring tezė)
Tiuringo mašinos sandara
 Juosta, padalinta į langelius,
kuriuose gali būti vienas iš
naudojamos abėcėlės simbolių.
 Galvutė, kuri skaito ir rašo į
langelį, taip pat gali judėti į abi
puses.
 Būsenų registras, saugantis
automato būseną. Būsenų skaičius
baigtinis, pradinė būsena visada
apibrėžta.
 Veiksmų lentelė, nusakanti kokį
simbolį rašyti, į kurią pusę per
vieną langelį pajudėti
Tiuringo mašinos veikimas
 Valdo programa, sudaryta iš
instrukcijų (komandų) sekos.
 Kiekviena komanda nustato sąlygą
ir veiksmą, kuris atliekamas, jeigu
sąlyga yra išpildoma
 Mašina atlieka tokius veiksmus ant
begalinės popieriaus juostos:
 "0" perrašo kaip "1",
 "1" perrašo kaip "0",
 pastumia juostą vieną žingsnį į
kairę, arba
 pastumia juostą vieną žingsnį į
dešinę
Tiuringo mašinos vaidmuo
 Įtakojo šiuolaikinių kompiuterių architektūrą
 Įtakojo kai kurias filosofijos teorijas apie visatos
sandarą ir veikimo principus
 Įtakojo dirbtinio intelekto teorijas
 Koncepcija labai panaši į genetinės informacijos
saugojimo ir nuskaitymo (DNR transkripcijos)
procesus vykstančius gyvųjų organizmų ląstelėse
 Tiuringo mašinos kodas panašus į DNR genetinį
kodą
Tiuringo mašina ir DNR
Ląstelės bioinformacinių struktūrų
analogija su kompiuterio elementais
Bioinformac Analogiškas kompiuterio
inė
elementas
struktūra
DNR
Kietasis diskas
mRNR
Genas
Ribosoma
tRNR
Amino
rūgštys
Baltymas
Funkcija
Pastoviosios informacijos saugojimo
terpė
Laisvosios prieigos atmintis Laikinosios informacijos saugojimo terpė
(RAM)
Programa
Saugomos konkretaus baltymo gamybos
instrukcijos
Procesorius
Skaito mRNR nukopijuotą geną ir atlieka
baltymo surinkimo veiksmus
Įvesties/išvesties sistema
Atlieka amino rūgščių pernešimą
Įvesties duomenys
Baltymų gamybos žaliava
Išvesties duomenys
Bioinformatika (B110M100)
Baltymų sintezės galutinis produktas
39
Kompiuterio ir ląstelės palyginimas
informacijos saugojimo požiūriu
Elektroninis kompiuteris
Informacija saugoma kietajame diske
Informacija užrašoma naudojant 2
simbolių abecėlę: 0, 1
Patikimumas
užtikrinamas
saugant
perteklinę informaciją
Informacija kietajame diske yra sudalinta į
atskirus disko skirsnius
Informacijos saugojimo pobūdis: WMRM
(write many, read many)
Informaciją nuskaitoma elektros signalų
pagalba
Bioinformatika (B110M100)
Gyvoji ląstelė
Informacija saugoma molekulėje
Informacija užrašoma naudojant
simbolių abecėlę: A, C, G, T
Patikimumą užtikrina dviguba spiralė
4
Informacija yra sudalinta į chromosomas.
Informacijos saugojimo pobūdis: WORM
(write once, read many)
Informacijos nuskaityma atlieka specialios
cheminės medžiagos ( polimerazė)
40
Kompiuterio ir ląstelės palyginimas laikinosios
informacijos saugojimo požiūriu
Elektroninis kompiuteris
Informacija perduodama tarp pastoviosios
informacijos laikmenos (kaipiklio) ir
laikinosios laikmenos ()
Laikinojoje
informacijos
laikmenoje
informacija saugoma elektromagnetinių
signalų pagalba
Informacija atvaizduojama skirtingais
įtampos lygiais, pvz., 0V, -5V
Bioinformatika (B110M100)
Gyvoji ląstelė
Transkripcijos procesas: dalis kopijuojama
į mRNR
Laikinojoje
informacijos
laikmenoje
informacija saugoma mRNR molekulinėje
struktūroje
Informacija atvaizduojama naudojant 4
nukleotidus: A, C, G, U
41
Kompiuterio ir ląstelės palyginimas
informacijos transformavimo požiūriu
Gyvoji ląstelė
Pagrindinis ląstelės funkcinis blokas yra
baltymas
Baltymai
dirba
su
cheminėmis
medžiagomis (dalyvauja kaip katalizatoriai
cheminėse reakcijose, formuoja organizmo
struktūrą, vykdo cheminių medžiagų
kontrolę)
Kompiuterio programa yra sudaryta iš Baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių
atskirų komandų arba sakinių
Programos pabaigą koduoja specialus Baltymų sekos pabaigas koduoja pabaigos
simbolis, pvz., taškas arba failo pabaigos kodonai
simbolis
Procesoriaus komandas koduoja skirtingi Amino rūgštis koduoja mRNR sekos kodai
elektros signalų įtampos lygmenys
Elektroninis kompiuteris
Pagrindinis kompiuterio funkcinis blokas
yra programa, kuri turi savo įvestį ir išvestį
Programa dirba su duomenimis
Bioinformatika (B110M100)
42
Komponentų hierarchija*
* E. Andrianantoandro et al. Synthetic biology: new engineering rules for an emerging discipline. Mol. Sys. Biol. 2006.
OSI tinklo modelis
 OSI (Open Systems Interconnect): tarpt. standartas ISO 7498
 Abstraktus ryšio protokolų, naudojamų ryšio ir
kompiuteriniuose tinkluose, aprašymas
 OSI modelis:
 nusako, kaip teoriškai veikia tinklo komponentai,
 apibrėžia, kaip informacija turi būti perduodama kompiuterių




tinklais,
nurodo, kaip programos turėtų bendrauti tinkle,
suskirsto tinklo komponentų funkcijas į sluoksnius, bei nurodo
sąryšius tarp sluoksnių.
aprašo 7 sluoksnius – funkcijų grupes.
kiekvienas sluoksnis naudojasi žemesnio sluoksnio paslaugomis
ir teikia paslaugas aukščiau esančiam sluoksniui
OSI modelio sluoksniai (1)
OSI modelio sluoksniai (2)
 Taikymo lygis apibrėžia ryšio tinklo vartotojui teikiamas paslaugas
 Prezentacijos lygis nusako duomenų kodavimo taisykles
 Sesijos lygis aprašo duomenų apsikeitimo tarp siuntėjo ir gavėjo




taisykles
Transporto lygis užtikrina saugų duomenų perdavimą ryšio kanalu,
kuriame yra triukšmų
Tinklo lygis aprašo, kaip duomenų perdavimo ryšio kanalu taisykles
Ryšio lygis aprašo ryšį, tarp gretimų (tiesiogiai bendraujančių) ryšio
tinklo komponentų.
Fizinis lygis aprašo fizinius perduodamo signalo ir terpės, kuria jis
perduodamas, parametrus.
OSI modelio universalumas
 Pranašumas: kadangi informacijos perdavimas vyksta tik
tarp gretimų sluoksnių, tai gerokai supaprastina sudėtingų
komunikacijos sistemų kūrimą
 Universalumas: tas pats “sluoksniškumo” principas galioja
ir kitoms sudėtingoms organizuotoms sistemoms kuriose
reikia perduoti informaciją ryšio kanalu
 Pvz: tradicinis paštas, biologinės sistemos
*N.Sarafinienė
Biologinių abstrakcijų modelis*
*A. Chen. Biological Layer Abstraction and Standards Hierarchy
Terminai
 Genas: DNR molekulės fragmentas, koduojantis
informaciją apie polipeptido baltymo aminorūgščių
seką
 Genomas: visa organizmo DNR seka viename
chromosomų rinkinyje
 Genotipas: organizmo (ląstelės) genetinės
informacijos (genų) visuma.
 Genetinis kodas: sistema taisyklių, pagal kurias
DNR arba RNR molekulėje nukleotidų sekomis
užrašoma informacija, reikalinga baltymų sintezei