Transcript Verslumo principų teoriniai ir praktiniai aspektai mokymo įstaigose

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA
VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
VERSLO IR VADYDOS KATEDRA
KRISTINA MIŠKINIENĖ
VERSLUMO PRINCIPŲ TEORINIAI IR PRAKTINIAI
ASPEKTAI MOKYMO ĮSTAIGOSE
Marijampolė
2009
Verslumas – tai asmens mąstymo būdas ir
socialinės, vadybinės bei asmeninės
kompetencijos, ne tik leidžiančios turimas
žinias pritaikyti kasdieniniame gyvenime,
ne tik organizuoti savo veiklą, bet ir
prisiimti riziką už padarytus sprendimus.
2
Verslumas – tai naujos rizikingos
veiklos kūrimo ir naujai sukurtos
rizikingos veiklos pelningumo
augimo procesas.
Verslumas apima:
norą kažką keisti pačiam;
 sugebėjimą priimti bei palaikyti
naujoves, atėjusias iš išorės;
 prisiimti
atsakomybę už savo
teigiamus ir neigiamus veiksmus;

 užbaigti
tai kas pradėta;
 žinoti, kur einama;
 iškelti tikslus ir jų siekti bei tikėtis
juos pasiekti.
Konkurencingumas šiandien
siejamas su moksline technine
pažanga ir žinių ekonomika,
tačiau labai svarbu yra
iniciatyvumas ir verslumas.
Lietuvai pats svarbiausias dalykas –
pakelti žmonių iniciatyvą ir verslumą,
nes verslumas Lietuvoje yra vienas
mažiausių ES (jis matuojamas pagal
įmonių skaičių tūkstančiui gyventojų).
Siekiant skatinti verslumą
Lietuvoje
 turi
būti skiriamas dėmesys
smulkaus ir vidutinio verslo (SVV)
plėtrai;
 turi būti tobulinama verslininkų
ruošimo ir mokymo sistema,
pradedant moksleivių ir studentų
rengimu.
Kodėl SVV plėtrai svarbus
verslumas?
 Smulkaus
verslo būklė turi lemiamą
poveikį bendram ekonomikos
augimui ir socialiniam stabilumui.
 Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių
gausa – tai vienas iš augančios
konkurencingos ekonomikos
požymių.

Ekonomikos teorija paprastai išskiria tris
veiksnius, kurie būtini kuriant ir
gaminant bet kokį produktą. Tai - žemė,
kapitalas ir darbas.

Tačiau pastaruoju metu dalis teoretikų
prie šio sąrašo linkę prijungti ir
verslumą, be kurio konkurencinga
ekonomika sunkiai įsivaizduojama.

Verslumo skatinimas yra naudingas tiek
ekonomine, tiek socialine prasme.

Tai ne tik naujų darbo vietų sukūrimas,
konkurencingumo didėjimas, bet ir
prisidėjimas prie socialinių tikslų
įgyvendinimo.
Verslumas skatina SVV plėtrą
Nes verslumo bruožų turintis
verslininkas:
 turi gebėjimą pastebėti ir įvertinti verslo
galimybes;
 sutelkti tam reikalingus išteklius ir
inicijuoti atitinkamus veiksmus.
Verslumas yra vykstančių pokyčių
priežastis, nes jam būdinga:
Naujų produktų sukūrimas ir pateikimas į
rinką ar naujos kokybės jiems
suteikimas;
 Naujų gamybos ar veiklos būdų
sukūrimas;
 Naujų rinkų įsisąvinimas;
 Naujų veiklos sričių sukūrimas.

Į verslumą orientuotas verslas yra





Inovatyvus;
Linkęs rizikuoti;
Sugebantis mokytis;
Sugebantis spręsti problemines
situacijas;
Taikantis grupinio ir komandinio
darbo metodus.
Verslumą apibūdinančio elgesio elementų
sistema
Naujo verslo
sukūrimas ir/ar plėtra
Antrepreneriškas
elgesys
Kūryba
Finansinė,
materialinė ,
socialinė ,
psichologinė
rizika
Nauji produktai,
procesai, rinkos,
organizacija
Novacijos
Rizika
Korporatyvinis
valdymas
Vadovavimas verslui ir
išteklių paskirstymas
Laukiami
tikslai
Aukšti augimo
tempai ir/ar
laukiamas pelnas
Verslininkui svarbu
Būti įžvalgiam – pastebėti galimybes ten,
kur kiti jų nemato.
 Sugebėjimas įsivaizduoti rezultatus,
rinką, vadovavimą, motyvus, finansus ir
techninę verslo pusę.
 Sugebėjimas gauti ir apdoroti atitinkamą
informacijos kiekį.
 Sugebėjimas priimti, toleruoti ir valdyti
riziką.

Ar galima išmokyti verslumo?


Ar kas nors gali būti išmokytas būti
verslininku?
Ar kas nors gali būti išmokytas būti
muzikantu?
Ar galima išmokyti verslumo?


Taip – gali būti, tačiau tai priklauso nuo
charakterio, gabumų, žmogaus noro......
Taip pat žmonės gali būti išmokyti būti
verslininkais!
Verslumo ugdymo tikslas Ugdyti mokinių gebėjimus, reikalingus jiems
kaip individams ir kaip visuomenės nariams
savarankiškai gyventi ir pozityviai veikti
savo, šeimos ir visuomenės labui, kad jie
sugebėtų prisiimti atsakomybę bei mokėtų
gyventi visuomenėje, pagrįstoje rinkos
ekonomikos sąlygomis.
Visas asmenybės verslumo ugdymas
turi būti nukreiptas į galutinį
rezultatą – išugdyti asmenybę,
gebančią savarankiškai ir
atsakingai veikti.
Veiklai organizuoti tinka visi aktyvaus
mokymo/mokymosi metodai:








Mokymasis bendradarbiaujant;
Komandinis darbas;
Projektinis metodas;
Situacijų analizė;
Modeliavimas, pasiskirstymas
vaidmenimis.
Problemų sprendimo metodai;
Proto šturmas;
Kiti.
Siekiant įgyti verslumo mokymo
įstaigose reikia ugdyti verslo
suvokimo žinias ir gebėjimus:
Verslo idėjų ir atradimų sritis:
 Gebėti vertinti aplinką;
 Generuoti verslo idėjas;
 Apibrėžti idėjų realistiškumą, mokėti jas
vertinti
Sąvokų, tiesiogiai susijusių su
verslo aplinka supratimas
Suprasti verslo planavimo svarbą;
 Naudojant verslo plano elementus
aprašyti verslo idėją;
 Įvertitni su įmonės veikla susijusią riziką.

Ištekliai:
Suvokti skirtumą tarp skolos ir
nuosavybės kuriant įmonę;
 Pasirinkti įmonės finansavimo šaltinius;
 Įvertinti su ištekliais susijusius kaštus ir
naudą.

Realizavimas/įgyvendinimas:
Paaiškinti verslo sistemų ir procedūrų
poreikį;
 Paaiškinti verslo operacijų naudojimą;
 Paaiškinti paslaugos teikimo, prekės
gamybos operacijas, mokėti suteikti
paslaugą.
 Gebėti priimti kūrybiškus verslo ir
veiklos vystymo sprendimus.

Rezultatai:
Paaiškinti, kaip įvertinami verslo
rezultatai;
 Gebėti įvertitni tolesnės verslo veiklos
perspektyvas;
 Numatyti pasitraukimo iš verslo
strategijas.

Įgyti verslumo moksleiviai gali
dalyvaudami ir verslo modeliavimo
konkursuose.


Jaunimo ekonominio švietimo organizacija
„Lietuvos Junior Achievement“ (LJA) jau
skaičiuoja nemažą išaugintų jaunųjų
verslininkų derlių.
Per visus gyvavimo metus į jų programas
įsitraukė per 160.000 moksleivių, kurie jau
perprato ekonomikos pagrindus, susipažino su
verslo pasauliu.

Vėliau žinias jie galės pritaikyti ne tik
kurdami savo įmones, bet taip pat
kasdien priimdami politinius sprendimus,
planuodami asmeninį biudžetą.
Šiais metais Briuselyje buvo rengiami du
verslo modeliavimo konkursai.
 Viename jų moksleiviai turėjo valdyti
bendrovę ir priimti tokius sprendimus,
kurie galiausiai jų įmonę padarytų
geriausią, t.y. pelningiausią.
 Kitame – didžiausio pelno siekė jaunieji
bankų valdytojai.

virtualiai moksleiviai konkuravo su
kitomis komandomis,
 reguliavo palūkanų normas,
 ieškojo geriausių verslo sprendimų.

Verslumo konkursai, tokie kaip
moksleivių mokomosios bendrovės ar
virtualus verslo modeliavimas, suburia
moksleivius išbandyti savo jėgas ir
pamiklinti protus.
Marijampolės kolegijoje studentų
verslumui ugdyti taip pat skiriamas
dėmesys.

Paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu taikomi
aktyvūs mokymo/mokymosi metodai –
studentai įgyja gebėjimų:
reikšti nuomonę;
analizuoti problemas;
vertinti aplinką ir galimybes;
skatinamas kūrybinis potencialas ir pan.
Mokymo proceso eigoje studentai turi
galimybę įvertinti įgytas teorines žinias
praktikoje.
 Studentai atlieka praktiką, konkrečiose
įmonėse, kurių veiklą vertina pagal
parengtą praktikos programą.

Verslumui ugdyti Marijampolės
kolegijoje įkurta:
 Imitacinė įmonė “Ratas”;
 Maitinimo įmonė “Studentų
svetainė”;
 Parduotuvė “Marko verslas”.

Studentai dalyvauja įvairiuose
respublikinuose ir tarptautiniuose
verslumo ugdymo
renginiuose/konkursuose:
“Įdomiausia,novatoriškiausia verslo
idėja”;
“Profas” ir kituose.
“Senovėje
turtingiausios buvo
tos šalys, kurių dosnesnė
buvo gamta:
Dabar turtingiausios tos, kurių
veiklesnis žmogus”.
H.T. Boklis
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!