3. Biomasės svarba Lietuvos energetiniam sektoriui, Remigijus

download report

Transcript 3. Biomasės svarba Lietuvos energetiniam sektoriui, Remigijus

Biomasės svarba
Lietuvos energetiniam sektoriui
2012.05.09
Konferencija” Atsinaujinančios energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos
Sąjungos kontekste”
Remigijus Lapinskas
Apie asociaciją “LITBIOMA”
•
Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”
įsteigta 2003 m. birželio 4 d.
•
Šiuo metu LITBIOMA vienija 44 narius
•
Asociacija bendradarbiauja su:
– Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
– Generaline miškų urėdija
– Lietuvos miškų savininkų asociacija
•
Esame nariais:
– Europos biomasės asociacija AEBIOM
– PET Lietuvos komitetas
– Lietuvos pramonininkų konfederacija
Lietuvos įsipareigojimai prieš ES
AIE dalis Lietuvoje remiantis Direktyva 2009/28/EB
15 %
23 %
2020 m.
2020 m. bendras AIE sunaudojimas- 1.474.000 tne
Nacionalinis AIE veiksmų planas,
remiantis Direktyva 2009/28/EB
2020 m.
šilumos ir vėsinimo sektorius
(CŠT ir namų ūkiai)
energija iš kietos biomasės – 973.000 tne
iš jų:
biomasė centralizuotoje šilumoje 51 %
biomasė namų ūkiuose 39 %
kt. 10 %
Nacionalinis AIE veiksmų planas,
remiantis Direktyva 2009/28/EB
2020 m.
Elektros sektorius
Kieta biomasė
• Instaliuota galia 162 MW
• el. energijos gamyba 810 GWh
LR AIE įstatymas
(2011 m. gegužės 12 d. Nr. XI-1375)
2020 m.
Šiluma iš AEI (biokuras, biodujos, geoterminė
energija ir kt.):
CŠT sektorius- 60 %
Ne CŠT sektorius- 80 %
Elektra iš AEI (vėjas, biomasė, hidro ir kt.)- 20 %
Biomasės potencialas Lietuvoje
185.000 tne
840.000 tne
565.000 tne
200.000 tne
283.000 tne
70.000 tne
IŠ VISO – virš 2 mln. tne
kasmet
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis
bendrame kuro balanse šilumos
gamybai
80,0
70,0
70,0
60,0
50,0
~51%
%
40,0
30,0
20,0
10,0
1,2
2,0
2,0
2,0
1997
1998
1999
2000
4,0
5,0
2001
2002
7,2
10,0
12,0
14,0
16,2
17,7
19,3
19,3
2009
2010
0,0
2003
2004
2005
2006
2007
2008
Potenc.
Kaina
*(šaltinis- Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Avedøre kogeneracinė elektrinė- biomasės
panaudojimo didžiojoje energetikoje pavyzdys
Katilas 1
Prieplauka
Medžio granulių Anglies aikštelė
sandėliai
Katilas 2
Kaminas150 m
Šiaudų
Anglies
sandėlis
padavimas
Dujų turbinos
Mazuto saugyklos
*(šaltinis- DONG Energy)
CŠT cirkuliaciniai
siurbliai
Šilumos
akumuliatoriai
Faktai apie Avedøre kogeneracinę jėgainę
• Elektra tiekiama 1,3 mln. namų Šiaurės Europoje
• CŠ tiekimas 200.000 namų Didžiojoje Kopenhagoje
• Elektra (kondensac. rež.):250 MW + 575 MW = 825 MW
• Kogeneracinis rež.: 215 MW / 330 MJ/s + 495 MW / 575 MJ/s
• 157 darbuotojai
*(šaltinis- DONG Energy)
I:\Branding\skr\PowerPoint\SBI
•18 savivaldybių
•4 integruotos CŠT
sistemos
•500,000 galutinių
vartotojų
•Apie 20 % viso
Danijos šilumos
poreikio
CŠT nuo 1903
Avedøre vs. VAE
• Avedøre 2 (Kopenhaga, Danija)
– Efektyvumas:
• Dirbant kogeneraciniu režimu 495 MWe (42%) + 575 MJ/s (50%)
• Dirbant kondensaciniu režimu 575 MW (50%) + 0 MJ/s (0%)
– Aptarnavimo ir operaciniai kaštai:
• 46 mln. Lt/metus + 11 Lt/MWh(e)
Avedøre vs. VAE (tęs.)
Projektas:
Avedøre 2
VAE
Naudojami energijos ištekliai:
Biokuras (60%), g.dujos
(40%)
Branduolinis kuras
Instaliuota el. gamybos galia
575 MW
459 MW (LT dalis)
Statybos laikotarpis
4 metai
Min. 7 metai
Metinis likutinės šilumos
naudingas panaudojimas
2.3 TWh
(Vilniaus sąlygomis)
0.3 TWh
(Visagino poreikis)
Metinė elektros gamyba
1,77* - 4.06** TWh
2.5***- 4 TWh (LT dalis)
* Dirbant tik kogeneraciniu režimu (Vilniaus sąlygomis)
** Nesant šilumos poreikio dirbant ir kondensaciniu režimu
*** Įvertinus vidutinį pasaulyje veikiančių ABWR reaktorių 2001-2010 “capability factor”
Avedøre vs. VAE (tęs.)
(Pastovūs aptarnavimo kaštai (46 mln. Lt)
+ (Metinė elektros gamyba (MWh)
* 11 Lt/MWh)
+(Metinės kuro sąnaudos (MWh)
* 102 Lt/MWh)
- (Patiekiamos šilumos kiekis
* 170 Lt/MWh) )
/Metinė elektros gamyba (MWh)
Projektas:
Avedøre 2 (Vilnius)
VAE
Kapitalinės investicijos
0.4*-0,8 mlrd. €
5 mlrd. €
Santykinės kapitalinės
investicijos
0,7*-1,4 mln. €/MW
3,7 mln. €/MW
"Savikaina" be kapitalo kaštų
8**-16*** ct/kWh
7-10 ct/kWh
Paskolos aptarnavimo kaštai
(50 % investicijos dengianti 18 m.
3***-8** ct/kWh
9-13 ct/kWh
paskola su 5% palūkanomis)
* Gavus 50% finansavimą iš ES Struktūrinių fondų
** Dirbant tik kogeneraciniu režimu (Vilniaus sąlygomis)
*** Nesant šilumos poreikio dirbant ir kondensaciniu režimu
Uždavinys LR Vyriausybei
• Lietuvoje kasmet šilumos energijos sunaudojama 2 kartus daugiau nei
elektros energijos;
• Sąskaitų už šildymą dydis yra neproporcingai didelis lyginant su
vidutinio lietuvio pajamomis;
• Biomasė yra iki 3 kartų pigesnė už importuojamas gamtines dujas, o
jos ištekliai Lietuvoje daugiau negu pakankami;
• Biomasė yra tinkamas kuras bendrai šilumos ir elektros energijos
gamybai (kogeneracijai), o palyginamosios investicijos į biomasės
kogeneracinę įrangą yra 4 kartus mažesnės už investicijas į atominę
elektrinę;
• Lietuva turi ribotus investicinius išteklius;
• ES leidžia panaudoti struktūrinių fondų lėšas energijos generavimo
įrenginių pervedimui nuo iškastinio kuro prie biomasės;
• Klausimas: kas dar neaišku LR Vyriausybei?
Biokuro socialinė- ekonominė nauda
Remiantis tarptautine praktika,
1 TWh energijos ~ 1’000 naujų darbo vietų:
•Išteklių nustatymas;
•Moksliniai tyrimai;
•Miško kirtimas;
•Biomasės mobilizavimas;
•Biokuro gamyba;
•Biokuro transportavimas;
•Biokuro sandėliavimas;
•Biokuro deginimas;
•Deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra;
•Šilumos ir elektros gamyba iš biokuro;
•Šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.
Biomasės naudojimo nauda
•
•
•
•
•
•
Ekologinis saugumas
Ekonominė nauda
Socialinė nauda
Energetinis saugumas
Eksporto/importo balansas
Lietuvos regioninis vystymasis
Ačiū už dėmesį
Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”
Ukmergės g. 283B, Vilnius
[email protected], www.biokuras.lt